Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusija Rytų Ukrainoje laimi ginklų ir amunicijos kiekio atžvilgiu. Ar Europa, JAV daro pakankamai, kad paremtų Ukrainą šiame kritiniame karo etape?
Tai neturėtų stebinti. Ukrainos gamyklos neveikia. Jos negali pagaminti amunicijos, kurios reikia, kad ukrainiečiai turėtų savo ginkluotę. Taigi jiems iš tikrųjų baigiasi ginklai ir dabar jie visiškai priklausomi nuo ginklų, kuriuos siunčia Vakarai. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas, nors tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Estija, ir net dar didesnės šalys kaip Lenkija, daro viską, ką gali, bet iš esmės viskas susiveda į tai, ką gali ir turėtų daryti didžiausios pasaulio pramonės galios. Nes iš čia ateina pagrindinė ginkluotė, jei kalbame apie jos tiekimą.
Grįžtant prie jūsų klausimo, ar padaryta pakankamai? Manau, kad tai, ko šiuo metu nematome – bent jau aš norėčiau tai matyti, – yra labai aiškus didžiųjų valstybių, pramonės galiūnių įsipareigojimas, kad jos galės palaikyti Ukrainos karo pastangas, kol Ukraina pasieks pergalę ir Rusija susidurs su strateginiu pralaimėjimu. Vis dar reikia įdėti daug politinių ir diplomatinių pastangų, kad šis įsipareigojimas būtų įvykdytas.
Savo pranešime „New York Times“ JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad JAV remia Ukrainą, kad ji būtų stipriausioje pozicijoje prie derybų stalo. Bet jūs sakote, kad norite tikros amunicijos, o ne amunicijos pokalbiams.
Taip. Nes tai ne retorinis, o labai konkretus klausimas. Tai, kiek ukrainiečiai turi raketų paleidimo sistemų, apibrėžia, tai, kiek teritorijos jie gali atsiimti. Kiek amunicijos siunčiama kasdien ir tvariai, reiškia, kad jie sugeba bent neleisti Rusijos jėgoms progresuoti arba jas atstumti.
Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės suteikė šiek tiek galingos ginkluotės, bet jie neperdavė ukrainiečiams tikrai ilgo nuotolio amunicijos, kurios prašė ukrainiečiai. Atrodo, kad J. Bideno administracijoje vis dar tvyro baimės dėl Rusijos provokavimo. Ar manote, kad protinga būti atsargiems vengiant eskalacijos su Rusija, ar turėtume atiduoti Ukrainai viską, ką turime?
Aš žiūrėčiau iš strateginės pozicijos, o ne iš taktinės, nes tris su puse mėnesio daugiausiai laiko įsitraukiame taktiniu požiūriu. Tai reiškia, kad mes žiūrime į tai, ką ukrainiečiai pasiekia mūšio lauke, duodame jiems ginklus, o tada sprendžiame, kokias ginklų sistemas turėtume jiems duoti.
Bet dabar reikalas yra tas, kad jei mes užsibrėžtume tikslą, kad Rusija turi būti strategiškai nugalėta, kad jai būtų užkirstas kelias toliau kariauti Ukrainoje ir tai, kad ji negalėtų pakartoti savo kaimynių puolimo ateityje, <...> turime užduoti sau klausimą: kaip mums pasiekti šį tikslą? O kokių ginklų sistemų reikia, kad šis tikslas būtų pasiektas? Ir aš manau, kad tai yra klausimas, į kurį vis dar neatsakyta.
Grįžtant prie taktikos, karas toli gražu nėra laimėtas. Bent dalis informacijos, kurią matome, yra gana atgrasanti, o rusai vis dar progresuoja arba ukrainiečiai nesugeba išlaikyti fronto linijos nepuolamos. Taigi vis dar yra gana didelė tikimybė, kad Rusija nepatirs pralaimėjimo. Taip, jie akivaizdžiai paveikti sankcijų ir didžiulių nuostolių mūšio lauke, bet jie gali išlaikyti ir puolimą, ir jei sugebės tai padaryti ilgalaikėje perspektyvoje, tada mes atsidursime labai, labai pavojingoje geopolitinės realybės stadijoje.
