Gabrielius Landsbergis įsitikinęs, kad Ukrainą remti privalu, nes mūšis dėl Europos, pasak jo, vyks būtent ten.
„Visi turime būti pasirengę ginti tai, kas buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, ir neturėtume tikėtis, kad ši gynyba mums nieko nekainuos. Jeigu nesugebėsime atgrasyti Rusijos agresijos ekonominėmis priemonėmis, tuomet tarptautinę tvarką teks ginti fronte – ir kaina bus ją ginančių vyrų ir moterų gyvybė“, – per Europos Sąjungos (ES) užsienio ministrų tarybos diskusiją su JAV valstybės sekretoriumi Antoniu Blinkenu pirmadienį Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Savo kalba G. Landsbergis pasidalino savo „Facebook“ paskyroje.
„Diplomatija su Rusija – sunkus kelias. Tikimės, kad jis duos vaisių. Bet tam taip pat reikia ir nepalenkiamos transatlantinės bendruomenės vienybės“, – teigė jis.
Pasak ministro, šiandien kalbama apie visuotiniais principais pagrįstą pasaulinę tvarką ir apie tyčinius Rusijos veiksmus, kuriais siekiama šiuos principus sugriauti.
Anot G. Landsbergio, gresiančios energetinės prievartos akivaizdoje „esame dėkingi JAV už pastangas, kuriomis siekiama spręsti kylančias problemas“.
„Lietuva savo ruožtu yra pasiruošusi prisidėti su savo indėliu“, – žadėjo jis.
Aleksandro Lukašenkos siekis prie Ukrainos sienos sutelkti visas savo karines pajėgas, o Rusijos kariuomenės telkiama Lenkijos pasienyje ir netoli Lietuvos, pasak G. Landsbergio, „dramatiškai keičia mūsų saugumo padėtį“.
„Turime reaguoti į besikeičiančią situaciją – Baltijos šalys negali likti nesustiprintos. Kaip niekada anksčiau reikalingas bendras požiūris į sankcijas agresoriui – jei žadame, kad sankcijos bus nepakeliamos, taip ir turi būti. Šiandien yra tik vienas kelias – privalome remti Ukrainą, nes mūšis dėl Europos vyks būtent ten“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo pirmadienį, ministras Briuselyje žurnalistams tvirtino, kad Kremliui nepavyko suskaldyti transatlantinę vienybę demonstruojančių Vakarų.
„Galiu pasakyti, kad grėsmę tikrai matome taip pat, atsaką į grėsmę – taip pat. Tai pati svarbiausia žinia Rusijai, nes aš taip pat savo pasisakyme sakiau, kad viena iš pergalių, kokios gali tikėtis Kremlius tai yra ne tikrai sukelti sumaištį regione, šalia Rusijos esančiame, bet ir suskaldyti Vakarus. Tai jam nepavyko“, – sakė G. Landsbergis.
„Šiandien tokia ypatinga diena, kai reikėjo sutelkti ne tik Europos vienybę, bet ir sakyčiau, transatlantinę vienybę“, – pridūrė ministras.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.
