Šnipiškių žydų kapinių teritorijon patekę pastatai veikiausiai turės būti griaunami, jeigu klausimo nepavyktų išspręsti derybomis su pastatų savininkais, teigia premjeras Gediminas Kirkilas.
Pasak ministro pirmininko, jis yra pavedęs Kultūros ministerijai išnagrinėti galimybes įtraukti kapinių teritoriją į valstybės saugomų teritorijų sąrašą. Jeigu Vyriausybė tam pritartų, tuomet saugotiname žemės sklype negalėtų dygti pastatai.
„Šiuo metu aš esu davęs pavedimus Kultūros ministerijai išnagrinėti galimybes, paskelbti visą šią teritoriją kultūros saugoma teritorija, nes tai yra kapinių teritorija - žydiškų ir krikščioniškų, beje. (...) Jeigu bus pripažinta, kad tai yra kapinių teritorija, tai gali dalis statybų tikrai patekti. Tokiu atveju reikės arba tartis su šeimininkais, o jeigu nepavyks susitarti, tuomet reiktų nugriauti, bet aš negaliu šiandien pasakyti, ar šita teritorija dėl kurios dar ginčijamasi (pateks į saugotinų sąrašą - BNS). Matomai, dalis pateks“, - trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.
Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį ryte pareikalavo, kad Vyriausybė kuo greičiau imtųsi konkrečių darbų ir išspręstų visus klausimus, susijusius su vykdomoms statybomis galimai buvusiose žydų kapinėse.
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė po trečiadienį įvykusio V. Adamkaus susitikimo su premjeru G. Kirkilu ir užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu žurnalistams sakė, jog šalies vadovo nuomone, delsti nebegalima - būtina nustatyti kapinių ribas ir stabdyti ten vykdomus darbus.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad vasario pabaigoje JAV Kongreso Užsienio reikalų komitetas dėl šių statybų priėmė rezoliuciją, kurioje kritiškai vertinamas Lietuvos neveiklumas ir nesugebėjimas saugoti istorinės atminties objektų. Ši rezoliucija tikriausiai bus svarstoma JAV Kongrese.
P. Vaitiekūno teigimu „šitas klausimas Lietuvos santykiuose su istorija, su tarptautine žydija yra virtęs didele problema ir Lietuvai trūksta drąsos šitą klausimą spręsti“.
Ginčai, kurioje vietoje veikė 19 amžiaus viduryje uždarytos žydų kapinės, tęsiasi nuo 2005 metų, kai JAV žydų bendruomenės atstovai pasipiktino, jog buvusių žydų kapinių vietoje gali būti vykdomos statybos.
Komercinį ir apartamentų pastatą Neries krantinėje statantys verslininkai teigia, kad pastatas išdygo ne buvusių žydų kapinių teritorijoje. Žiniasklaidai jie yra pateikę 2005 metais sostinės savivaldybės ir Vilniaus apskrities administracijos patvirtintą schemą, kuri pagrindžia jų teiginius. Pasak verslininkų, sovietų valdžios 1949-1950 metais išardytos kapinės buvo kiek toliau, greta esančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje.
Tačiau Lietuvos istorijos instituto specialistų 2007 metų žiemą pateiktas žemėlapis rodo, kad statybos galimai vyksta ir buvusioje žydų kapinių teritorijoje.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 19 amžiuje, o žydų bendruomenė už tai gavo finansinę kompensaciją iš tuometinės Rusijos caro administracijos.
