Partijos, su nekantrumu laukdamos antrojo rinkimų turo, apie koalicijas ir paramą viena kitai kalbasi nedrąsiai. Mat, jų nuomone, daug kas priklausys nuo balsavimo vienmandatėse apygardose. O kokį Seimą mato ir kokių partijų galimą bendradarbiavimą vertina geriausiai, „Respublika“ klausė politologų.
Spalvota koalicija
„Forma tai bus vadinamoji plati, arba išpūsta, koalicija, o turiniu – ideologiškai prieštaringų partnerių koalicija“, – mano politikos mokslų daktaras Alvidas Lukošaitis.
Socialinių mokslų daktaro Algio Krupavičiaus nuomone, scenarijai lieka pagrindiniai trys: centro dešinės, centro kairės ir „vaivorykštės“ koalicija. Jo teigimu, kritinė partija formuojant koaliciją yra Tautos prisikėlimo partija – mat nuo jos apsisprendimo, prie kurios pusės šlietis, priklausys, ar bus galima formuoti centro dešinės, ar centro kairės koaliciją.
Tuo tarpu A.Lukošaitis Tautos prisikėlimo partiją vertina blogiau už populistais laikomus Darbo partiją ar „Tvarką ir teisingumą“.
„Kaip žinote, anksčiau mūsų tradicinėmis vadinamų partijų lyderiai labai kategoriškai ir kritiškai vertindavo Darbo partiją ir jos lyderį, taip pat „Tvarkos ir teisingumo“ partiją ir jos lyderį. Bent jau populistais tai juos tikrai pavadindavo. Nesistebite, kad visiškai kitaip vertina Tautos prisikėlimo partiją ir jos lyderį? O aš manau, kad ši partija – blogiau negu populizmas“, – teigė politologas.
A.Krupavičius neatmeta ir „vaivorykštės“ koalicijos galimybės – tokiu atveju turėtų bendradarbiauti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su socialdemokratais, o prie jų turėtų prisijungti po papildomą tiek centro kairės, tiek centro dešinės partiją. „Šiuo atveju koalicija būtų stabili. Ją galėtume vadinti plačiąja arba didžiąja. O konkretesni koalicijų variantai paaiškės po antrojo rinkimų rato“, – teigė A.Krupavičius.
„Aš manau, kad aiškiausi yra centro dešinės koalicijos kontūrai, tačiau tai dar nieko nesako, nes reikia žiūrėti, kaip atrodys tos koalicijos valdžia. Bet kokiu atveju, nors dabar kalbama apie centro dešiniuosius ir centro kairiuosiuos, daugiausia galimybių turi centro dešinė“, – sakė politikos mokslų profesorius Raimundas Lopata.
Aiškių nuostatų nėra
Politologų nuomone, kad ir kokios partijos sudarytų koaliciją, rastų bendrą kalbą. Svarbiausia, kad jos norėtų dirbti. „Pas mus, kai reikia, sutaria visi su visais. Esant reikalui, tam tikrą sutarimo formą rado ir konservatoriai su socialdemokratais. Tai visiems kitiems didesnių problemų kilti neturėtų. Jei kalbėčiau pagražintai, idealistiškai, aišku, programiškai vieni prie kitų labiausiai limpa TS-LKD ir abu mūsų liberalai“, – mano A.Lukošaitis.
Jo nuomone, dirbti drauge galėtų ir socialdemokratai, Darbo partija bei valstiečiai liaudininkai, o sumaišius šiuos blokus kiltų tam tikrų problemų, nes partijų programinės nuostatos nėra panašios. „Nors programinių nuostatų nereikėtų labai sureikšminti. Bet kurią valdžią formuojant mūsų politikai pasistengia ypač sureikšminti programines nuostatas, bet paskui labai gražiai patyliukais į tai numoja ranka“, – apie politikų darbą samprotavo politologas.
A.Krupavičius pritaria A.Lukošaičiui – kad ne programinių nuostatų skirtumai sudarant koaliciją yra svarbiausi. „Reikia žiūrėti, kad dabar, ekonomiškai sunkiu laikotarpiu, partijos mobilizuotųsi ir dirbtų pagal vieną politinę liniją“, – teigė A.Krupavičius.
Be to, A.Lukošaičio nuomone, svarbu ir partijų noras būti valdžioje ir dirbti. Jo teigimu, rinkėjų spaudimą jaučia TS-LKD, tačiau dar neaišku, ar ši partija nori valdžios nuoširdžiai ir ar gali prisiimti įsipareigojimus.
Agnė Vaitasiūtė
