Ministerijos parengtame nutarimo projekte, kurį pirmadienį svarstys Vyriausybė, siūloma pritarti tai numatančioms grupės Seimo narių parengtoms Civilinio kodekso pataisoms.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Stasio Kropo teigimu, tokių indėlių atsiradimas būtų naudingas tiek gyventojams, tiek verslui.
„Mes ne kartą esame sakę, kad Lietuvoje trūksta tokių taupymo priemonių. Tai tikrai bus naudinga tai bankų klientų daliai, kuri pastoviai laiko banke pinigus, atnaujina tuos indėlius ir metai iš metų tie pinigai būna laikomi indėliuose. Tokie ilgesniam laikui taupantys žmonės galės gauti didesnę grąžą“, - BNS sakė S.Kropas.
Tuo tarpu kredito įstaigoms, pasak jo, tokie indėliai taptų stabiliais ilgalaikio finansavimo šaltiniais.
„Tai yra aukštesnės grąžos, ilgesnio laikotarpio resursai, kurių panaudojimo galimybės yra platesnės. Tokius resursus galima skirti, sakykime, ilgesnio laikotarpio paskolų išdavimui. Trumpalaikiai resursai turi būti visą laiką likvidūs ir jie neskaičiuojami ilgalaikio stabilaus finansų santykio kontekste“, - tvirtino S.Kropas.
Pataisas parengę parlamentarai tokius indėlius siūlo vadinti taupomaisiais indėliais, tačiau Finansų ministerija, siekdama išvengti indėlininkų klaidinimo, siūlo naudoti terminą neatšaukiami terminuoti indėliai.
Ministerija taip pat rekomenduoja nustatyti baigtinį aplinkybių sąrašą, kada indėlininkai turėtų teisę reikalauti grąžinti indėlius anksčiau termino - pavyzdžiui, sunki liga, indėlininko ar jo artimųjų mirtis, darbo netekimas.
„Dėl tokio aplinkybių sąrašo niekas nesiginčija, ypatingais atvejais indėliai žmonėms turi būti grąžinami, tokios aplinkybės gali būti aprašytos ir indėlių sutartyje. Tai būtų vienkartiniai atvejai, jie nebus masiški“, - sakė S.Kropas.
Jis pabrėžė, kad neatšaukiami indėliai padėtų išvengti krizių, kai žmonės dėl įvairių gandų staigiai pradeda juos atsiimti.
„Šie resursai (neatšaukiami indėliai - BNS) yra svarbūs tuo, kad jie neišplauktų masinio gyventojų bėgimo į bankus atveju, kas kartas nuo karto pasitaiko. Tokių atvejų dėl kažkokių paskleistų gandų yra turėjęs ir SEB bankas, ir „Swedbank“. Tai labai kenkia banko veiklai ir didelius nuostolius neša“, - sakė LBA vadovas.
Kredito įstaiga, prieš sudarydama neatšaukiamų terminuotų indėlių sutartis, privalės informuoti gyventojus apie jų esmines savybes ir skirtumus nuo kitų indėlių rūšių, neatšaukiamų indėlių sudarymo ir pratęsimo sąlygas, sutarties nutraukimo galimybes.
Lietuvos banko duomenimis, šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių suma metų pabaigoje siekė 17,1 mlrd. eurų - 783 mln. eurų, arba 4,8 proc. daugiau nei 2014-ųjų pabaigoje, didžioji jų dalis (75 proc.) laikyta einamosiose sąskaitose.
