Gydytojų ir farmacininkų pasisėdėjimai pacientų priėmimo metu, kai už kabineto durų laukia ligoniai, tebėra kasdienybė. Įpročių, nepalankių valstybės ir paciento kišenei, nepažaboja nei teisės aktai, nei apeliavimas į etiką.
Pirmiausia truputis aritmetikos. LŽ šaltinių teigimu, Lietuvoje yra apie 2 tūkst. farmacijos kompanijų atstovų. Tarkime, kiekvienas jų kasdien, nuo 8 iki 16 valandos, atlieka maždaug po 10 vizitų į sveikatos priežiūros įstaigas. Per dieną susidaro 20 tūkst. vizitų, per darbo savaitę - 100 tūkst., per mėnesį - 400 tūkst., per metus - apie 5 mln. vizitų, kai farmacininkų atstovai nemokamai patenka pas gydytoją. Dauguma šių žmonių dirba užsienio kompanijoms, tačiau dėl nugnybto medikų laiko nukenčia eilėse besistumdantys pacientai.
Vakarietiškos praktikos nereikia?
„Kad farmacininkas lankytųsi pas gydytoją pacientų priėmimo valandomis, Didžiojoje Britanijoje neįsivaizduojama. Žinoma, išskyrus atvejus, kai reikia jų firmos pagalbos, pavyzdžiui, implantuojant tam tikrą prietaisą ar jį valdant. Apskritai, Didžiojoje Britanijoje farmacijos firmų atstovų yra gerokai mažiau nei Lietuvoje, nes jų veikla labiau apribota“, - pasakojo Londone dirbantis kardiologas Audrius Šimaitis. Prie jo darbo kontrakto yra priedas, apibrėžiantis bendravimą su farmacininkų atstovais. Tai reglamentuoja ir etikos kodeksai, reguliuoja valstybė.
Neseniai A.Šimaitis inicijavo eksperimentinį projektą, pagal kurį vienos Lietuvos gydymo įstaigos padalinys turėjo būti pertvarkytas pagal vakarietiškus standartus.
Be kita ko, siūlyta prie gydytojo kontrakto pridėti ir etikos priedą, apibrėžiantį bendravimą su farmacijos firmomis bei tai, kad medikas atsisako bet kokių papildomų mokėjimų. Tačiau Klaipėdos jūrininkų ligoninė pasiūlymą įgyvendinti naujoves atmetė. A.Šimaitis apgailestavo, kad seni darbo metodai ir stereotipai Lietuvoje dar labai gajūs. Tai ir paskatinę jį apsispręsti bent kol kas negrįžti į mūsų šalį.
Neapsimoka išlaidauti
Vilnietė, nenorėjusi nurodyti pavardės, pasakojo, kad nuo paprasto virusinio susirgimo šeimos gydytojos skirti medikamentai atsiėjo apie 100 litų.
„Prancūzijoje paprasčiausiai nėra sąlygų siūlyti brangiausią vaistą“, - teigė šioje šalyje gyvenanti Dana Arnaud. Mat šalies Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu vaistinėms nurodyta parduoti pigesnius generinius vaistus. Brangesni patentiniai išduodami tik tada, jei generinių nėra sandėlyje ar jie išvis negaminami. Todėl gydytojui panorus „padėti“ populiarinti tam tikros firmos produktus, šio sumanymo įgyvendinti nepavyktų. „Pagal naujausią vyriausybės sprendimą pacientas net neturi teisės atsisakyti generinio preparato, nors anksčiau tai buvo leidžiama“, - pasakojo D.Arnaud.
Jos teigimu, ligonių kasos griežtai kontroliuoja vaistų išrašymą bei pardavimą, todėl brangius medikamentus dažnai skiriantiems gydytojams bei vaistinėms, vietoj generinio preparato pardavusioms patentinį, nuolat taikomos sankcijos.
Anot D.Arnaud, Prancūzijoje nėra lietuviško tipo poliklinikų, gydytojai dirba tik privačiuose kabinetuose ir užsidirba iš pacientų vizitų. Laikas, praleistas su farmacijos kompanijų atstovais, jiems yra nepelningas, todėl medikai neskuba pastarųjų priimti. „Prieš keletą metų farmacininkai gydytojams dar organizuodavo iškilmingus pietus, vakarienes ar keliones į užsienį. Dabar tai draudžiama įstatymu, toleruojami tik kuklūs susitikimai. Dėl griežtos ligonių kasų kontrolės farmacininkams net nelabai apsimoka išlaidauti“, - sakė D.Arnaud.
Ne priėmimo valandomis
Lietuvos valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas pritaria, kad šalies gydytojų bei farmacininkų bendradarbiavimo srityje dar yra netvarkos. „Jų interesai pernelyg persipynę. Gydytojai neturėtų už farmacininkų pinigus maudytis kur nors Kanaruose, o kompanijų atstovai lankytis pacientų priėmimo metu, nes taip sutrumpėja pacientams skiriamas laikas. Įstaigos vadovai privalo stengtis, kad to nebūtų, nors, žinoma, prie kiekvieno gydytojo sargo nepastatysi“, - sakė A.Sasnauskas.
Pasidomėjome, kokia yra konkrečių gydymo įstaigų pozicija. Sostinės Šeškinės poliklinikos vyriausiojo gydytojo Jono Kairio teigimu, medikų priėmimo laiku farmacijos kompanijų atstovai jų lankyti negali. Tai garantuoja poliklinikoje įvesta elektroninė registracija. Esą tuomet labai paprasta patikrinti gydytojų užimtumą. Tačiau ten, kur tebeveikia popierinė registracija, farmacininkams prasmukti vietoj pacientų yra galimybių, - teigė J.Kairys. Jis pripažino, kad braudamiesi pas medikus kompanijų atstovai nestokoja įžūlumo. Poliklinikos vadovas nepalankiai vertino tokių susitikimų naudą, - mat iš tam tikros srities profesoriaus galima sužinoti apie daugelį medikamentų, o iš farmacininkų - tik apie jų firmos.
Problemą liudijo ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose iškabinti informaciniai lapeliai, kur nurodoma, kad farmacijos firmų atstovai gali lankytis tik po darbo valandų. Pagal ligoninėje galiojančią tvarką jų vizitai neturi būti organizuojami tuo metu, kai priimami pacientai, kad netrukdytų specialistams atlikti savo pareigų ir nepažeistų pacientų teisės gauti paslaugas.
Taisyklių yra, bet...
Pasak Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojos Gitos Krukienės, gydytojų bendradarbiavimą su farmacininkais apibrėžia 2006-ųjų sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl vaistinių preparatų reklamos. Pretekstas jam rastis ir buvo nusiskundimai, kad firmų atstovai lanko gydytojus pacientų priėmimo metu. Įsakyme nurodoma, kad tai draudžiama, bet pokalbiai gali vykti medikų darbo metu, pavyzdžiui, per pertraukėles. Mat nuspręsta, kad neformalūs susitikimai po darbo dar labiau gresia korupcija. Be to, farmacininkų vizitai turi būti iš anksto suderinti, registruojami specialiame žurnale, kur fiksuojama, iš kokios firmos, pas kokį mediką keliaujama, kokie vaistai bus pristatomi. Kompanijų atstovų apsilankymai neturi prieštarauti įstaigos vidaus taisyklėms, o remiantis jomis tam tikru laiku galima jų išvis neįsileisti. „Tad reglamentavimas yra, bet kiek jis veiksmingas, spręsti sunku“, - sakė G.Krukienė.
Farmacininkų etiką reguliuoja ir jų pačių rengtas Vaistų rinkodaros kodeksas, bet ne paslaptis, kad jo nepaisoma. A.Sasnauskas bei J.Kairys sutinka, kad reikėtų pagalvoti ir apie papildomas priemones, leidžiančias išvengti piktnaudžiavimo pacientų laiku bei neteisėtų susitarimų. „Su farmacininkais kalbėsime apie garbingą konkurenciją. Sutinku, kad jų įtaka sveikatos apsaugos sričiai - nenormaliai didelė. Spręsime problemą“, - interviu LŽ neseniai žadėjo ministras. Ar panorės spręsti, jei įsigalėjusi tvarka daugeliui paranki? Prieš porą metų „Transparency International“ Lietuvos skyrius siūlė priimti detalias gydytojų elgesio taisykles, kurios papildytų Gydytojų etikos kodeksą. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas tokius siūlymus tuomet įvertino tik kaip dar vieną puolimą prieš medikų bendruomenę, neva norint parodyti, kokie jie blogi.
Iš valstybės kišenės
Medikų ir farmacininkų draugystė pasiekė tokių aukštumų, kad net už klinikiniams tyrimams naudojamus - t. y. mūsų pacientų išbandomus naujus, dar neaprobuotus - medikamentus siekiama apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Prieš keletą dienų Vilniaus teritorinė ligonių kasa išplatino pranešimą, kuriuo primenama, kad farmacijos įmonėms ar kitiems užsakovams atliekant klinikinį tyrimą, jo metu skiriami vaistai nekompensuojami iš šio biudžeto, tad gydytojas neturi teisės jų išrašyti kompensuojamųjų vaistų pase. Teigiama, kad PSDF biudžeto išlaidos, patirtos nesilaikant šio reikalavimo, bus vertinamos kaip jam padaryta žala, kuri bus išskaičiuojama iš gydymo įstaigos. Vadovaujantis esamais teisės aktais, klinikinio tyrimo užsakovas turi nemokamai pateikti tiriamuosius vaistinius preparatus ir reikalingas priemones.
Aistė Stankevičienė
