audrius šimaitis

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) baigė antrąjį pertvarkos etapą, ir verčia naują istorijos puslapį. Nuo rugsėjo 10 dienos nebelieka iki šiol atskirai veikusių ligoninės filialų, suformuotos specializuotos klinikos ir centrai. Unikalioje gydymo įstaigos struktūroje suburta vieninga, veržli aukščiausio lygio specialistų komanda, pasiruošusi pacientams užtikrinti dar kokybiškesnes, labiau prieinamas ir platesnio spektro gydymo paslaugas, skelbiama ligoninės pranešime.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas Audrius Šimaitis palankiai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmojį kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ankstesnės KUL vadovybės sprendimų. Apie kreipimąsi į teisėsaugą dėl buvusių KUL vadovų sprendimų praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje užsiminė ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Atmosfera ne taip seniai įsteigtoje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) kaip reikiant įkaitusi. Jos vadovas Audrius Šimaitis teigia, kad nesulaukusi papildomos milijoninės injekcijos įstaiga jau kitąmet gali tapti nemoki. Darbuotojai gi perpykę, kad sujungus kelias ligonines neskubama suvienodinti algas. Politikai tuo metu kraipo galvomis, ar pinigai įstaigoje išties tinkamai valdomi.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) žengė reikšmingą žingsnį reformos procese. Įstaigos dalininkai – Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija – patvirtino šalyje analogų neturinčią gydymo įstaigos struktūrą ir valdymo modelį. Nuosekliai planuotos ir būtinos permainos bus įgyvendintos iki rugsėjo pradžios. Diegiamos naujovės pacientams užtikrins labiau prieinamas gydymo paslaugas ir dar aukštesnę jų kokybę. Remiasi gerosiomis praktikomis „Prasideda realūs pokyčiai ir reforma.

Atvira bendravimo kultūra, pagarba ir orumas, inovatyvumas visose veiklos srityse, mokslo ir praktikos integracija, žinių ir mokslo perdavimo kultūra – tai vertybinės kryptys, kurių atkakliu darbu siekia naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė. Prieš keturis mėnesius jai vadovauti pradėjęs dr. Audrius Šimaitis turi aiškią viziją ir pažadą pacientams – trečiasis šalyje aukščiausio lygio medicinos centras nebus tik skambūs žodžiai.

Spalio pradžioje Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL) pradėjęs vadovauti iš Jungtinės Karalystės sugrįžęs kardiologas Audrius Šimaitis sako per tris mėnesius įsitikinęs, kad šioje gydymo įstaigoje situacija yra blogesnė, nei jis galvojo, dėl dalies praeityje priimtų sprendimų teisėtumo aiškinasi teisėsauga. „Žinojau, kad situacija nėra gera, bet situacija buvo blogesnė, nei galvojau“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Šimaitis.

Kardiologas Audrius Šimaitis, po 18 metų darbo emigracijoje grįžęs ten, kur pradėjo gydytojo kelią, ką tik stojo prie po reorganizacijos atsiradusios naujos įstaigos – Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) – vairo. Nors pripažįsta, kad problemų įstaigoje – ne viena, naujasis ligoninės vadovas viliasi ją paversti gydytojų traukos centru.

Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL) pirmadienį pradėjęs vadovauti iš Jungtinės Karalystės sugrįžęs kardiologas Audrius Šimaitis sako tikintis šios ligoninės ateitimi, nepaisant įstaigą slegiančios 8 mln. eurų skolos. „Pacientai, gydytojai deda į Klaipėdos universiteto ligoninę didelius lūkesčius. Tvirtai tikiu, kad pateisinime tuos lūkesčius, suteiksime impulsą ne tik visam Vakarų Lietuvos regionui, Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai“, – sakė darbą KUL pradedantis jos vadovas A. Šimaitis.

Gydytojas Audrius Šimaitis kurti Klaipėdoje tretinio lygio ligoninę siūlė dar prieš dešimtmetį. Tuomet svajonės neįgyvendinęs, kardiologas-konsultantas šį rudenį po dviejų dešimtmečių darbo Jungtinėje Karalystėje grįš į Lietuvą vadovauti šiai ligoninei.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) generalinio direktoriaus konkursą laimėjo dr. Audrius Šimaitis. Dėl esamų darbinių ir akademinių įsipareigojimų jis pareigas pradės eiti nuo šių metų spalio 9 d. Iki to laiko įstaigai vadovaus laikinasis vadovas prof. dr. Jonas Sąlyga. Dr. A. Šimaitis į pareigas paskirtas laimėjęs viešą konkursą, kuriame varžėsi dešimt kandidatų. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėkoja laikinajam vadovui prof. dr.

Gydytojų ir farmacininkų pasisėdėjimai pacientų priėmimo metu, kai už kabineto durų laukia ligoniai, tebėra kasdienybė. Įpročių, nepalankių valstybės ir paciento kišenei, nepažaboja nei teisės aktai, nei apeliavimas į etiką. Pirmiausia truputis aritmetikos. LŽ šaltinių teigimu, Lietuvoje yra apie 2 tūkst. farmacijos kompanijų atstovų. Tarkime, kiekvienas jų kasdien, nuo 8 iki 16 valandos, atlieka maždaug po 10 vizitų į sveikatos priežiūros įstaigas. Per dieną susidaro 20 tūkst.

Siekdama iš sveikatos priežiūros įstaigų išgyvendinti korupciją, nelegalius mokėjimus, valdžia užsimojo apkrauti pacientą papildomais - oficialiais - mokesčiais. Galimas dalykas, netrukus mokėsime už apsilankymą poliklinikose bei gulėjimą ligoninėse. „Laukiame iš Vyriausybės įstatymo projekto, kuris padėtų įgyvendinti jų programą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Nepriteklių ir nepagarbą profesijai pajutę medikai renkasi kitokį gyvenimą. Juos vilioja Vakarų šalių klinikos ir farmacijos kompanijos, siūlančios geresnį atlygį ir karjeros perspektyvas, rašo „Klaipėda“. Emigravo vos du Gydytojų emigracijos banga aplenkė uostamiestį. Iš čia dirbti svetur per pastaruosius metus išvyko tik keli geriausi savo srities specialistai. Tačiau medikų pritrūkusios Europos ligoninės vis dažniau dairosi jaunų specialistų.