Siekdama iš sveikatos priežiūros įstaigų išgyvendinti korupciją, nelegalius mokėjimus, valdžia užsimojo apkrauti pacientą papildomais - oficialiais - mokesčiais. Galimas dalykas, netrukus mokėsime už apsilankymą poliklinikose bei gulėjimą ligoninėse.
„Laukiame iš Vyriausybės įstatymo projekto, kuris padėtų įgyvendinti jų programą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Pasak jo, simboliniai mokesčiai neišspręstų sveikatos priežiūros sistemos problemų, tačiau sumažintų eiles pas medikus. Mat dalis žmonių į gydytojus kreipiasi pernelyg dažnai ar ne visai pagrįstai. Tokius mokesčius turinčios visos Europos šalys. O latviai ir estai jau pripažinę, kad įvedus nedidelį mokestį eilės pas medikus išties sumažėjusios.
„Jei už apsilankymą reikės sumokėti kelis litus, dalis žmonių ims galvoti, ar tą litą verta sumokėti“, - sakė seimūnas.
Tiesa, A. Matulas visgi paneigė ketinimus artimiausiu metu tokį mokestį įvesti, tačiau pabrėžė, jog būtina kuo skubiau Lietuvoje įvesti papildomą sveikatos draudimą, kurį seniai turi visos kitos Europos valstybės. Ši galimybė svarstoma ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM).
Vaidinti nebegalima
„Turime atvirai pripažinti, kad valstybė nesumoka 100 proc. medicinos paslaugos kainos, tik 70 proc., o likusią kainą žmogus susimoka pats, tik nelegaliai, - sakė A. Matulas. - Toliau teigti, kad ligonių kasos sumoka už visas paslaugas, negalime. Tai – melas“.
Tie nelegalūs, įstatymo draudžiami mokesčiai - tai paties ligonio perkami kai kurie medikamentai, operacijoms skirti rinkiniai, gimdymo paketai. Tam pacientas išleidžiąs nemažas sumas.
Jo pateiktais duomenimis, praėjusiais metais į privalomojo sveikatos draudimo biudžetą nebuvo surinkta 140 mln., per šių metų pusantro mėnesio į biudžetą nepateko apie 80 mln. litų.
„Jei situacija blogės, lėšų bus surinkta dar mažiau, tad kyla klausimas, kaip išlaikyti sveikatos apsaugos sistemą. Todėl turime atvirai pasakyti žmonėms, kad yra problemų. Jei nieko nedarysime - sistema gali patirti bankrotą“, - neslėpė seimūnas.
Gelbėti sistemą nuo bankroto žadama įvedus papildomą sveikatos draudimą. Be to, svarstoma galimybė įteisinti bent dalį neoficialiai paciento mokamos sumos.
„Sieksime skatinti darbdavius įvairiomis lengvatomis, kad jis būtų suinteresuotas kuo ilgiau išlaikyti darbuotoją sveiką ir kad darbdavys, kaip yra daugelyje pasaulio valstybių, draustų papildomuoju sveikatos draudimu“, - sakė A. Matulas.
Kodėl šis draudimas neįgyvendintas iki šiol? To priežastis, mano A. Matulas, - politinės valios stoka ir dažnas SAM vadovybės keitimasis. Vos ministerija subręstanti pokyčių įgyvendinimui - ateina nauja ministerija, pasiruošusi ne tęsti subrandintus sumanymus, o įgyvendinti „savo iliuzijas“.
Atsitraukti nuo pozicijų skatinąs ir neigiamos visuomenės nuostatos formavimas bet kokios naujovės atžvilgiu.
A. Matulas: „Toliau teigti, kad ligonių kasos sumoka už visas paslaugas, negalime. Tai – melas“.
„Nenori keisti politikos“
Audrius ŠIMAITIS, Anglijos Kornvalio karališkosios ligoninės gydytojas kardiologas konsultantas
Lietuva yra mažiausiai savo sveikatos apsaugą finansuojanti valstybė Europoje pagal BVP dalį - 4,3 proc. Europos Sąjungos vidurkis yra 6,6 proc. Visų pirma valstybė turi garantuoti, kad ji pati skiria pakankamai lėšų sveikatos apsaugai. Apie tai buvo šnekama per visus nepriklausomybės metus, bet nieko nebuvo padaryta. Todėl yra iš principo neteisinga kalbėti apie papildomus mokėjimus už gydymąsi ligoninėje. Tik tada, kai valstybė išnaudos savo rezervus ir nebus pajėgi finansuoti sveikatos apsaugos, tada būtų galima diskutuoti apie papildomus mokėjimus už gydymąsi ligoninėje. Tokių mokesčių įvedimas yra savotiškas pripažinimas, kad valstybė nenori keisti savo sveikatos apsaugos politikos. Nerimą kelia klausimas: o kas toliau? Jei ir toliau nesikeis finansavimo politika ir vėl paaiškės, kad trūksta pinigų, ką valstybė darys toliau? Kels papildomų mokėjimų įkainius?
Kita kalba apie mažus mokesčius už apsilankymą poliklinikoje, receptus ir t. t. Tokia praktika taikoma pasaulyje ir yra įmanoma.
Jei ir toliau nesikeis finansavimo politika ir vėl paaiškės, kad trūksta pinigų, ką valstybė darys toliau? Kels papildomų mokėjimų įkainius?
„Geriau apmokestinti iškvietimus“
Loreta JANKAUSKIENĖ, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja
Nesutikčiau, kad žmonės į poliklinikas vaikšto todėl, kad trūksta bendravimo. Gal vyresnio amžiaus žmonėms ir trūksta jo, bet tikrai ne dėl to jie ateina į polikliniką ir sėdi eilėse. Dažnai lankytis poliklinikose juos verčia vaistų išrašymo politika. Vaistai išrašomi gana trumpam laikui, reikia pratęsti receptus, o tam dažnai reikalinga specialistų konsultacija.
Aš domėjausi tokia mokesčių tvarka Estijoje maždaug prieš 10-12 metų. Jie taip pat buvo apmokestinę atėjimą į polikliniką, latviai - įsivedę receptų mokesčius. Bet medikai pasakė, kad tvarka nepateisino jų lūkesčių. Priimant įstatymus iškart numatomos išimtys - nepilnamečiams, pensininkams, neįgaliesiems. Ir to didelio triukšmo rezultatas - lėšų tikrai nesukaupiama, nes tie, kuriuos būtų galima įtarti piktnaudžiavimu, vis tiek papuola į lengvatinių sąrašą ir lankosi taip pat dažnai. Tad nemanyčiau, kad reikėtų kiršinti pacientus - nebus iš to naudos.
Kita vertus, jei įves tuos mokesčius, negalėsi sergančio žmogaus nepriimti, jei jis nenorės mokėti ar neturės to lito. Tai sukels konfliktines situacijas poliklinikoje.
Jei reikia ką apmokestinti, didesnė nauda būtų apmokestinti iškvietimus į namus. Pacientui poliklinikoje suteikiama geresnė pagalba, atliekami reikalingi tyrimai. Būna, kad žmonės kviečiasi gydytoją į namus be reikalo, kad išvengtų eilių, mano, jog gydytojas atėjęs viską pamatys ir išspręs. Bet taip nėra. Mokesčiai daugelį žmonių sustabdytų.
Dabar įvesta daug papildomų mokesčių, daug mokamų paslaugų, o čia dar užkrauti papildomą naštą žmogui netikslinga. Prieš priimant sprendimą reikėtų labiau pasverti.
Jei įves tuos mokesčius, vis tiek negalėsi sergančio žmogaus nepriimti, jei jis nenorės mokėti ar neturės to lito. Tai sukels konfliktines situacijas poliklinikoje
„Tai absurdiškas melas“
Vinsas JANUŠONIS, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas
Simboliniai mokesčiai yra daugelyje užsienio šalių, jie stabdo žmones, kad pas gydytojus nesilankytų be reikalo. Bet, kita vertus, be reikalo žmonės neina, taip tik gydytojui kartais atrodo. Galbūt yra tik pavienių atvejų. Todėl naujų mokesčių įvedimo klausimas labai diskutuotinas, svarstytinas ir skubėti nereikėtų.
Manau, kad reikėtų įvesti mokesčius už kai kuriuos nebūtinus dalykus, o ne už apsilankymą ar receptų išrašymą. Pavyzdžiui, įvesti papildomą mokestį siekiant apeiti ilgas eiles laukiant sąnario protezavimo operacijas.
Šiandien valstybė teišgali padengti 50-60 proc. sveikatos priežiūros kaštų. Apie tai reikia garsiai kalbėti. Jei paskambinsite į ligonių kasas, jums pasakys: viską ligoninė privalo duoti. Tai absurdiškas melas. Viską gali duoti tada, kai turi už ką. O kaštai yra didesni nei galima duoti, todėl pacientai patys papildomai nusiperka vaistus, kitas gydymui reikalingas priemones. Taip yra visose ligoninėse be išimčių. Reikia garsiai pasakyti, jog valstybė iš tikro nesugeba visko padengti ir reikia patiems kažkiek primokėti. Tada ir žmonės geriau supranta medikus, ir medikai supranta... Dabar vieni triūbija, kad ligoninė viską turi apmokėti, o visi puikiai žino, kad ligoninė to padaryti negali.
Valstybė teišgali padengti 50-60 proc. sveikatos priežiūros kaštų. Ligonių kasose jums pasakys: viską ligoninė privalo duoti. Bet kaštai yra didesni nei galima duoti
„Reikia sukurti draudimo mechanizmą“
Danguolė DRUNGILIENĖ, Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja
Dabartinės Vyriausybės programoje yra numatytas siekis nustatyti oficialias priemokas už sveikatos priežiūros paslaugas. Ši problema tampa ypač aktuali šiomis ekonominės krizės sąlygomis. Dauguma gyventojų nepatenkinti teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau, manau, nėra nė vienos šalies, kur gyventojai būtų visiškai patenkinti savo sveikatos priežiūra. Materialūs ištekliai visada riboti ir niekada nebus taip, kad visi viską gautų nemokamai. Valstybė nėra ir nebus pajėgi visiškai finansuoti šią sistemą. Be to, sparčiai didėja gydymo įstaigų sąnaudos dėl infliacijos ir energetikos išlaidų augimo. Todėl pirmiausia turi būti suskaičiuotos realios sveikatos paslaugų kainos, nes tos, kurias gydymo įstaigoms moka ligonių kasos, neatitinka realių sąnaudų. Reikia aiškiai pasakyti, kokias ir kiek sveikatos paslaugų gali gauti pacientas, apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu.
Pavyzdžiui, vaistų rinkoje visos kainos yra žinomos, ir pagal jas atsiskaitoma už kompensuojamuosius vaistus. Jei būtų žinomos ir tikrosios medicinos paslaugų kainos, paaiškėtų, kokią jų dalį galėtų kompensuoti valstybė, o kiek tektų primokėti patiems pacientams.
Stacionaruose gali būti priimtinas pasiūlymas imti mokestį ne už gydymo paslaugas, o už maitinimą ar panašias paslaugas.
Pacientas pagal nustatytus įkainius moka savo pinigais arba per draudimo kompaniją. Tam reikalinga sukurti draudimo mechanizmą. Valstybė turėtų pasirūpinti senais, neįgaliais ir vaikais.
Jei būtų žinomos tikrosios medicinos paslaugų kainos, paaiškėtų, kokią jų dalį galėtų kompensuoti valstybė, o kiek tektų primokėti patiems pacientams
Genovaitė Privedienė
