Kol kas per anksti spręsti, ar Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Struktūrinių fondų 2020-2026 metais gaus mažiau paramos – dar nėra aiškios šio laikotarpio finansavimo gairės ir kryptys, sako Europos Komisijos (EK) atstovė.
„Panašu, kad pačios Sanglaudos politikos vieta visų kitų politikų atžvilgiu ko gero keisis. Jei ji mažėtų ar didėtų, tai priklausytų, ar Lietuva gautų daugiau, ar mažiau. Aš manau, kad tikrai ta pati suma neišliks. Dar per daug neapibrėžtumų, bet ruoštis reikėtų dabar“, – BNS sakė EK Regioninės politikos direktorato Lietuvos programos vadovė Ieva Černiūtė.
Jos teigimu, 2018 metais EK paskelbs savo nuomonę apie šio laikotarpio finansinę perspektyvą, tuomet prasidės derybos, kaip turėtų būti skirstomos Struktūrinių fondų lėšos visoje ES.
„Viskas priklauso nuo to, kokia bus sutarta bendra finansavimo politika. Tada – kokiais principais remiantis bus skirstomas finansavimas, tada reikės žiūrėti pagal esamą statistiką, į ką Lietuva gali pretenduoti. Aš galvoju, kad pagrindinė mintis yra tai, jog mes gauname daug ir dabar formuojasi įprotis pinigų gavimui. Reikėtų jo vengti, nes investuojame tam, kad gautume grąžą. Kuo mažesnė priklausomybė nuo srautų iš šalies, tuo didesnė laisvė“, – tvirtino I.Černiūtė.
Vis dėlto, anot jos, svarbu dar šiame – 2014-2020 metų laikotarpyje investuoti į efektyvią infrastruktūrą, kuri netaptų našta valstybės ir savivaldybių biudžetams.
„Bendrai investuojant dideles lėšas į infrastruktūros projektus, visą ta infrastruktūrą reikės išlaikyti ir ji turi veikti efektyviai. Sukūrimas tų perteklinės infrastruktūros projektų sukuria kaštus. Juos turi kažkas padengti ir tai būna savivaldybių biudžetai, mokesčių mokėtojų pinigai ir valstybės biudžetas. Atrodo, kad tas suvokimas atėjo žiūrint, kokie projektai dabar finansuojami, kiek vertinama kaštų-naudos analizė, tas viduje esantis finansinės veiklos tęstinumas“, – BNS teigė I.Černiūtė.
„Žalgirio“ arena
Anot jos, geriausi ES lėšų panaudojimo pavyzdžiai yra „Žalgirio“ arenos statyba, „Santakos“ slėnis ir miestų laisvosios ekonominės zonos (LEZ).
„Reikėtų suprasti, kad tai nėra nemokami pinigai ir nesvarbu, kur padėsiu. Turi būti investuota ten, kur reikalingas postūmis ir vyktų savaiminiai postūmiai. Reikėtų protingai investuoti. Ne pirkti, išleisti ar statyti, o investuoti, siekiant finansinės ar socialinės grąžos“, – kalbėjo EK atstovė.
I.Černiūtės žodžiais, svarbiausi 2014-2020 metais finansuojami projektai yra Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės, Vilniaus aplinkkelio trečiasis etapas, Klaipėdos uosto plėtra ir geležinkelių elektrifikavimas. Vis dėlto ji negalėjo pasakyti, kada bus patvirtinta ES parama dabar vystomoms kogeneracinėms jėgainėms ir Vilniaus aplinkkeliui.
Lietuva 2014-2020 metasi iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. eurų paramą. Vyriausybė per šį laiką kofinansuos 1,56 mlrd. eurų.
ESIF yra pagrindinė ES investavimo priemonė. Šiame laikotarpyje jos apimtis siekia 454 mlrd. eurų.
