Europos Sąjungos (ES) tarybai pirmininkaujančios Lietuvos procedūrose keliamos reikiamos vėliavos, negiedamas Europos himnas ir nėra aišku – kas save laiko sąjungos patriotais.
Nors tautininkai dažnai signalizuoja, kad ES ketina tapti valstybe vietoje valstybių sąjungos, žvaigždėtos ES vėliavos patriotizmo perspektyvos – abejotinos.
Dabar Taivanyje gyvenanti europietė, lietuvė ir žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė deklaruoja europatriotizmą. „Taip. Aš jaučiuosi ES piliete. Tai man atrodo labai garbinga. Žinoma esu ir lietuvė, bet tai skirtingos dimensijos. Kita vertus, žmogus priklauso įvairioms bendruomenėms, ir kaip praktikuojanti katalikė esu dar ir krikščionių bendruomenės „pilietė". Beje, kai gyveni Taivanyje, kaip aš dabar, tai yra labai aiški identifikacija ir žmonės — nors labai neblogai žino, kas yra Lietuva, kur ji ir kad mes esame trys mažos šalys pabėgusios iš rusų — vis dėlto mus vadina europiečiais, taip atskirdami nuo kitų baltųjų — amerikiečių. Žodžius Europos himno šiek tiek žinau, nors abejoju, kad sugiedočiau iki pabaigos”, - sako ekonomistė.
Mindaugas Lapinskas – viešųjų ryšių ekspertas, bendrovės „Brandscape“ vadovas - teigia, kad ES institucinė santvarka kiek primena Lenkijos kelius su kas penkis metrus kieno nors pastatytu stendu.
„Kiekvienas jų gal ir prasmingas, bet visi kartu jie kuria chaoso ir netvarkos įspūdį. ES institucijos bando atkartoti normalias, mums įprastas institucijas, bet dėl to, kad reikia atsižvelgti į milijoną kompromisų, jos mutuoja į keistas formas. Parlamentas turi keliauti per dvi šalis, kvaziministrų - Komisijos narių kabinetas suformuotas iš rinktinių kiekvienos šalies sūnų ir dukrų, o prezidentu skiriamas asmuo, kurio niekas turi neatsiminti. Esant tokiai situacijai ir himnas negali būti normalus. Net kiečiausiam eurofilui būtų per daug užtraukti arčiausiai oficialios versijos esančią vokišką versiją "Freude, schöner Götterfunken/Tochter aus Elysium".
ES himnas neturi teksto, nes neturi vienos kalbos, kuria jį galima būtų giedoti. Vertinant pagarbą ES himnui negalima naudoti įprastų matavimo vienetų. Lygiai taip pat negalima naudoti įprastų kriterijų vertinant, ar pagrįsta baimė, kad daugiau ES reiškia mažiau Lietuvos. Nes jei Europa pamažu tai ir darys, tai tikrai nebus tai, ką mes įsivaizduojame. Europos Sąjungoje viskas kitaip“, - pabrėžia M. Lapinskas.
Žinomas televizijos laidų vedėjas Andrius Užkalnis, ilgą laiką gyvenęs ir dirbęs Jungtinės Karalystės (JK) žiniasklaidoje, laiko save Lietuvos patriotu ir abejoja ar ES himno žodžius žinotų britų parlamento nariai bei sako neprisimenąs ar jis giedotas, kai sąjungai pirmininkavo JK.
„Negaliu pažadėti, bet manau, kad ne. Būtų labai keista, jei būtų giedotas. Britams - kaip ir visiems normaliems žmonėms, išskyrus eurobiurokratus, ES pirmininkavimas yra TIK biurokratinės mechanikos dalis. Vien už tai galiu britus mylėti“, - sako A. Užkalnis, pridurdamas, kad yra prisiekęs Lietuvai, o ne Europos Komisijai.
Į klausimą – ar laiko save ES patriotu – A. Užkalnis atsako neigiamai. „Ne, ES man tik projektas. Jei nuvežu taisyti automobilį, tai noriu, kad jį pataisytų. Mainais nenoriu permiegoti su mechaniku arba jį kviestis šeimos vakarėliui. ES, prancūzų dėka, visą laiką nori, kad Europa nebūtų pinigas, kad tai būtų jausmas. Man tai giliai šlykštu. Aš ne daugiau ES patriotas, negu esu savo pasirinkto degalinių tinklo patriotas“, - portalui balsas.lt sakė pašnekovas.
Istorikas, tautininkiškų pažiūrų atstovas Tomas Baranauskas portalui balsas.lt sakė paprastai: „Patriotų nėra, nes niekam ES nėra tėvynė.“
Europos parlamento narys, per apkaltą nušalintas Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas laikosi kiek kitokios nuomonės. Pasak jo, nėra tiek svarbu ar sąjungos piliečiai gieda bendrą himną, tačiau, R. Pakso teigimu, pats ES projektas yra ties žlugimo riba.
Į klausimą - ar laiko save ES patriotu R. Paksas - atsakė klausimu: „o ką būtent norite sužinoti iš manęs?“, - pabrėždamas, jog esą tiki ES perspektyvomis bei nesureikšmina himno žodžių nežinojimo.
„Aš manau, kad yra du variantai. Aš matau, kad ES šiandien trūksta dviejų dalykų. Jai trūksta demokratijos, nors apie ją nuolat kartojama, ir trūksta vertybių. <...> Yra du variantai. Vienas – ES sužlugimas, kurio nori ne vienas ir ne du politikai mūsų frakcijoje EP“ – pripažino politikas, neįvardindamas pavardžių. Kartu R. Paksas sakė manantis, kad ES projektas tebėra gyvibingas bei priminė pats agitavęs Lietuvos piiliečius balsuoti referendume už stojimą į ES, kai ėjo prezidento pareigas. „Tik mes patys galime sugadinti jį“, - sakė R. Paksas apie ES.
Politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis portalui balsas.lt sakė nesureikšminąs himno nežinojimo fakto. „Tautininkams tai jau ir nuožmūs lenkų legionai prie Kauno vaidenasi, jie yra gana tolimi nuo analizės pradmenų. Himnai, mano manymu, neverčiami, tai kas nemoka - tegu ir neatlieka“,- portalui balsas.lt nukirto apžvalgininkas.
Mykolo Romerio universiteto docentas, istorikas Ramūnas Trimakas pabrėžia skirtumus tarp dirbtinio ir realaus patriotizmo. JAV savo suverenumą įtvirtino kovodamos, o ES kūrėsi iš esmės diplomatine-biuroktarine tvarka.
„JAV patriotizmas egzistuoja. Ir egzistuoja euroskepticizmas. Europinio bendro patriotizmo nėra, yra tik kai kurių politikų eurooptimizmas. Europą bandyta, nuo Romos imperijos laikų, įvairiai suvienyti. Viena religija, viena dinastija ir kt..
Vienas iš tokių pavyzdžių - Šv. Romos imperija, kurią Napoleonas oficialiai likvidavo. Čia vietinės valstybė turi ilgai siekiančias šaknis, kaip ir žmonių atmintis bei prisirišimas. Pradedant tuo, kad JAV - imigrantų ir kolonistų šalis.Dabar kai kas mano, kad visą Europą pavyks suvienyti, nes pavyko suvienyti labai skirtingą Italiją ar Vokietiją. Toks geopolitinis projektas, kuriam pritaria JAV. Žodžiu, keli faktoriai sutapo - ir biurokratinis,ir geopolitinis,ir ekonominis ir t.t.“, - sako istorikas.
Švedijos apžvalgininkas, režisierius Jonas Omanas, gyvenantis Lietuvoje, taip pat teigia, kad europinis patriotizmas kol kas neegzistuoja. „Kad švedų parlamento nariai nežino himno žodžių – tikrai faktas. Europietiškas patriotizmas formuojasi, bet dar tam reikia ilgo laiko. Tikrai tai labai dar bus ilgas prcesas“, - mano jis.
Bėda, kad atseit šv. Romos imperijos tariamų atkūrėjų kritikai ramiai tyčiadavosi: nei šventa, nei Romos, nei imperija. Tik ar Lietuva turi iš ko rinktis tarp ES ir Rusijos?
