Europos Parlamente minint Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metus, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES antradienį rengia vakarą „Dabarties akistata su praeitimi“, skirtą pirmųjų masinių sovietų vykdytų trėmimų iš Lietuvos 70-mečiui paminėti.
Atminimo vakaro programą pradės kino režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinis animacinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“, bus pristatyta dailininko Kęstučio Grigaliūno knyga „Mirties dienoraščiai“ ir Lietuvos jaunimo rengiama akcija „Misija Sibiras“. Taip pat atidaroma Genocido aukų muziejaus Vilniuje parengta paroda apie Lietuvos piliečių gyvenimą tremtyje „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940-1958 metais“.
Minėjimo dalyvius sveikins Europos Parlamento pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) ir Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas. Kalbą sakys Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.
Žinomo grafiko K. Grigaliūno knygą „Mirties dienoraščiai“ pernai išleido Vilniaus grafikos meno centras. Knygos autorius, remdamasis Lietuvos ypatingojo archyvo bylose sukaupta medžiaga, Vilniuje surengė dvi parodas „Apie MEILĘ“ ir „Mirties dienoraščiai“.
K. Grigaliūnas šilkografijos technika reprodukavo nuo sovietų režimo nukentėjusių Lietuvos piliečių portretines fotografijas, kurios buvo pristatytos minėtose parodose, o vėliau perkeltos į knygą.
Albume greta fotografijų publikuojami Erikos Grigoravičienės, Monikos Krikštopaitytės, Sigito Parulskio ir Odetos Žukauskienės tekstai.
Originalia technika sukurtas dokumentinis animacinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ yra paremtas tikra režisierės G. Beinoriūtės senelių, išgyvenusių tremtį į Sibirą, gyvenimo istorija. Didelė dalis svarbiausių senelių gyvenimo įvykių buvo užfiksuoti nuotraukose. Jos tapo vizualiniu dokumentinio filmo pagrindu. Šalia nuotraukų filme naudojami dokumentinės kino kronikos ir animacijos intarpai.
Lietuva šįmet mini 70-ąsias metines nuo pirmojo masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus - kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.
