Europarlamentarai vieningai ragino ES apginti Lietuvą nuo Rusijos spaudimo

Prieš Lietuvą nukreipti Rusijos veiksmai meta iššūkį visai ES, todėl jiems reikia bendro europinio atsako. Tai vieningai pažymėta antradienio vakarą Europos Parlamente surengtuose debatuose apie Rusijos pasienyje taikomas diskriminacines priemones prieš Lietuvos vežėjus. Europos liaudies partijos vardu kalbėjęs EP narys iš Vokietijos Daniel Caspary ragino vertinti Rusijos elgesį ne tik kaip ekonominį klausimą: iš tiesų Rusija bando „torpeduoti“ ES Rytų partnerystės politiką, todėl reikia bendro ES atsako. Socialistų ir demokratų frakcijos vardu kalbėjusi Vilija Blinkevičiūtė taip pat ragino imtis vieningo ES atsako ir „bendromis jėgomis užkirsti kelią tokiam diskriminacinio pobūdžio politikos taikymui šiandien ir ateityje.“ „Tai visos ES problema, iššūkis visai ES bei visai pasaulio prekybos sistemai“, – pažymėjo Lietuvos Respublikos Europos reikalų viceministras Vytautas Leškevičius. Jis pridūrė: „Nežinome, kas toliau, jei nereaguosime. Tokia padėtis negali būti toleruojama. [...] Solidarumas su Lietuva dabar – mažiausia, ką Europa gali ir privalo padaryti.“ „Ką pagalvos pasaulis, jei ES neapgins jai pirmininkaujančios šalies?“ – retoriškai klausė Europos konservatorių ir reformistų atstovas iš Latvijos Roberts Zile. „Rusijos spaudimas nesiliauja, jis tik didėja, taigi ir mūsų atsakas turi būti adekvatus ir griežtas“, – teigė Laima Andrikienė (Europos liaudies partija). Ji ragino iškviesti Rusijos ambasadorių „pasiaiškinti aukščiausiems ES pareigūnams“, taip pat „svarstyti ir kitas, asimetriškas priemones, tokias kaip Magnickio sąrašas“. Jos partijos kolegos Vytauto Lansdbergio įsitikinimu, Rusija taip reiškia pyktį dėl to, kad „buvusios jos kolonijos tampa vis labiau susietos su Europa, o ne su Eurazija“. Europarlamentaras ragino užbaigti ES susiskaldymą ir imtis vieningo atsako. „Arba Rusijos valstybinės institucijos užsiima savivaliavimu, arba Rusija aukščiausiu lygiu nesilaiko prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų“, – pabrėžė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos liaudies partija). Ji ragino būti budriems ir pridūrė, jog „spaudimas, kurį patiria Lietuva dėl to, kad yra Rytų partnerystės lokomotyvas, yra visos ES solidarumo išbandymas.“ Europarlamentarė pakvietė savo kolegas sudalyvauti solidarumo akcijoje ir paragauti lietuviško sūrio, „kuris šiuo metu draudžiamas įvežti į Rusiją“. Pažymėjęs, jog panašūs Rusijos veiksmai – ne naujiena, Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai) ragino ES „svarstyti savo valstybių ekonominio gynimo politiką“ ir sukurti atitinkamus mechanizmus. Leonido Donskio (Liberalų ir demokratų aljansas) įsitikinimu, „tai keršto akcija“ – Rusija baudžia Lietuvą už artėjantį Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą. Priminęs 1990-ųjų ekonominę blokadą, EP narys pažymėjo, jog „šįkart Lietuva yra kitokia“ – ES narė, todėl Sąjunga „turi reaguoti taip, tarsi ji pati būtų užpulta“. „Lietuvos nuostoliai yra visos Europos nuostoliai“, – pažymėjo Juozas Imbrasas (Laisvės ir demokratijos Europa) ir paragino ES vieningai ginti savo interesus. ES prekybos komisaras Karel De Gucht pažymėjo, jog Rusijos taikomos priemonės pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles, ir pažadėjo iškelti šį klausimą spalio 18 d. Ženevoje rengiamame šios organizacijos Prekybos prekėmis tarybos posėdyje. Bet kokie prekybos ribojimai turi būti pagrįsti ir proporcingi, pridūrė komisaras. Diskusijos pabaigoje jis taip pat sutiko su europarlamentarų reikalavimu artimiausiu metu iškviesti Rusijos ambasadorių ES pasiaiškinti.