Energijos kainų augimas pastarąjį laikotarpį įgijo netikėtus mastus. Kainų augimą didina išaugęs naujų stambių rinkos dalyvių, ypač Kinijos energetinių išteklių poreikis. Be to, energetinius išteklius brangina jų gavybos brangimas bei geopolitinis naftą eksportuojančių regionų nestabilumas. Kainų augimą įtakoja ir Rusijos politika naudoti energetiką kaip ekonominio ir politinio spaudimo partneriams priemonę.
Šiemet pasaulinės naftos kainos padidėjo beveik 15 procentų. Be minėtų priežasčių įtakos daro OPEC sprendimas sumažinti naftos gavybą, nelauktai šalti orai JAV.
Nuo kainų kilimo, kaip išorinio veiksnio, kaip minima ir pranešime, nukentėjo daugelio ES šalių ekonomika, tiek euro zonos, tiek naujųjų valstybių narių.
Lietuva, kurios ekonomika labai priklauso nuo energetinių išteklių importo, dėl energetikos kainų netikėto augimo, viršijo Mastrichto infliacijos kriterijų 0.07 procento, ir todėl netapo euro zonos nare nuo šių metų, kaip tikėjosi, pradžios.
Energetikos išteklių kainų augimas realiai neprognozuojamas, ir tai turės įtakos kandidačių į euro zoną galimo įstojimo datoms, matyt nukeliant jas vis tolyn.
Ar mes turime tik konstatuoti energetikos kainų kilimo įtaką ES ekonomikai, ar turime daryti iš to išvadas? Jei kainų augimas buvo staigus ir nelauktas ir objektyvus, tai kodėl dėl pasekmių kaltinamos tik valstybės narės?
Juk apie bendrąją energetikos politiką Europa prakalbo tik po Ukrainos - Rusijos krizės 2006 metais. Kol kas sėkmingai pasibaigė dujų ir naftos konfliktas tarp Baltarusijos ir Rusijos šių metų pradžioje.
Esant tokiai energetinei situacijai ES ir pasaulyje, mes rūpindamiesi ne tik kainomis, bet ir įtaka klimato kaitai, turėtume diskutuoti ir apie saugios atominės energetikos panaudojimą, šiemet švenčiant Euroatomo 50 metų sukaktį.
ES biurokratai ragina pagrindinį prioritetą skirti tikros Europos ir Viduržemio jūros baseino energetikos rinkos sukūrimui. Kas yra ta tikroji Europa? Kur yra kaimynystės politika, apimanti bendradarbiavimą ne tik su Viduržemio jūros šalimis, bet ir su rytinėmis ES kaimynėmis.
Dėl ko Europos Sąjunga derasi su Rusija, rengdamos naują ES-Rusijos bendradarbiavimo sutartį? Ar mes atsisakome Rusijos naftos ir dujų, neturėdami bendros ES energetikos rinkos?
Šiaurės dujotakis, padėtas statyti dviejų šalių - Vokietijos ir Rusijos susitarimu, dujų rinkos ir tinko problemų neišspręs. O Rusijos prezidento kalba Miunchene parodė atsigaunančią imperinę politiką ir, matyt, nekintantį kursą - naudoti energetiką politiniams tikslams.
Bendra ES energetikos rinka būtų ir saugumo garantas prieš trečiąsias šalis ir padėtų spręsti energetines krizes, kurios gali kilti tiek ES viduje, tiek būti išprovokuotos iš išorės.
Derybose su Rusija būtina numatyti saugiklius trečiųjų šalių monopolinio diktato išvengimui.
Europos Taryba ir Komisija skubos tvarka turėtų inicijuoti Šiaurės dujotakio pasekmių nepriklausomą ekspertizę. Baltijos jūra priklauso ne dviems šalims, o visai Bendrijai.
Dr. Danutė Budreikaitė yra Europos Parlamento, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė.
Daugiau informacijos internete www.budreikaite.lt
