Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Laimonas Talat-Kelpša teigia, kad ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje didesnį dėmesį reikėtų skirti Rytų kaimynystei.
Tokia pozicija buvo išsakyta per pirmadienį ir antradienį Prancūzijos Bordo mieste vykusį neformalų ES vystomojo bendradarbiavimo ministrų susitikimą, pranešė URM.
„Rytų kaimynystės raidos klausimai ES institucijų struktūroje šiandien sprendžiami atskirai, įvairių padalinių veiksmai galėtų būti aktyviau koordinuojami“, – susitikime sakė L.Talat-Kelpša.
Anot URM, susitikime taip pat aptartas ES atsakas į pasaulinę maisto krizę, diskutuota apie ES vystomojo bendradarbiavimo institucijų struktūros ir sveikatos apsaugos sistemos stiprinimą besivystančiose šalyse.
Vystomojo bendradarbiavimo ministrai aptarė pasirengimą Dohos konferencijai dėl finansavimo vystomajam bendradarbiavimui, kurią numatyta surengti 2008 metų pabaigoje.
Lietuvos diplomatas pažymėjo, kad rengiantis šiai konferencijai svarbu didinti vystomojo bendradarbiavimo politikos efektyvumą.
„ES neturėtų atitrūkti nuo pagrindinių demokratijos principų, kas dabar pasitaiko įvairiuose teikiamuose dokumentų projektuose, ir aiškiai įvardyti, kad vienas iš vystomojo bendradarbiavimo tikslų – padėti stiprinti demokratiją ir gerą valdymą besivystančiose šalyse“, – sakė URM sekretorius.
Pasak jo, reikėtų skatinti sparčiai besivystančias valstybes, taip pat ir esančias Rytų Europoje, kuo greičiau įsilieti į donorų ratą.
„Jei iki 2020-ųjų tarptautinę donorų bendruomenę papildys bent 10 naujų donorų – Rytų Europoje, Pietų Kaukaze, Afrikoje ir kitur – tai bus didžiulis visų mūsų laimėjimas“, – tikino L.Talat-Kelpša.
Tai, anot sekretoriaus, nėra neįmanoma misija, nes 12 naujų ES valstybių per 10 metų iš paramą gaunančių valstybių tapo paramą teikiančiomis šalimis.
Ministerijos sekretoriaus siūlymu susitikime taip pat aptarta situacija Gruzijoje bei artėjanti Gruzijos donorų konferencija.
L.Talat-Kelpšos teigimu, pagrindinės pagalbos Gruzijai kryptys – infrastruktūros atstatymas, dinamiško ekonomikos augimo užtikrinimas, investuotojų pasitikėjimo grąžinimas, parama Kaimynystės veiksmų plano vykdymui.
Artėjanti donorų konferencija turi užtikrinti tinkamą finansavimą šioms prioritetinėms sritims. Tikimasi, kad Europos Komisija skirs 500 mln. eurų, ir panašią sumą savanoriškais įnašais surinks ES narės.
