Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje davė formalų sutikimą po beveik dvejus metus trukusios aklavietės pradėti derybas su Rusija dėl naujos strateginės partnerystės sutarties, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Slovėnija.
Sutikusios į mandatą įtraukti Lietuvos iškeltus reikalavimus, Europos Sąjungos (ES) šalys praėjusį trečiadienį Briuselyje susitarė pradėti derybas su Rusija.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė BNS pirmadienį pakartojo, jog mandatas yra patvirtintas.
„Visi Lietuvos reikalavimai yra įtraukti. Mandatas, dėl kurio buvo susitarta praėjusią savaitę, liko toks pat, jokių pakeitimų nebuvo padaryta“, - sakė V.Gaižauskaitė.
Analitikai sako, kad derybos su Rusija ir bet kokio susitarimo ratifikavimas ES sostinėse tikriausiai užtruks kelerius metus.
„Tai galiausiai turėtų numatyti tam tikrus teisiškai privalomus įsipareigojimus visose pagrindinėse srityse“, - per spaudos konferenciją apie numatomą susitarimą sakė ES išorės santykių komisarė Benita Ferrero-Waldner, praneša „Reuters“.
Pasak B.Ferrero-Waldner, sutartis turėtų apimti ekonomikos, prekybos, vidaus ir išorės saugumo, tyrimų, švietimo, kultūros sritis ir pramoninius susitarimus tokiais klausimais kaip energetika. Rusija yra labai svarbi energijos išteklių tiekėja daugeliui ES valstybių.
Energetikos klausimu Bendrija siekė „lygaus žaidimo lauko“ abipusio priėjimo prie rinkų prasme ir sieks laisvosios prekybos susitarimo su Rusija, kai tik Maskva įstos į Pasaulinę prekybos organizaciją, sakė eurokomisarė.
„Derybos tikrai nebus lengvos, tai bus sudėtingos derybos. Šiuo metu nenoriu spėlioti, bet manau, kad jos užtruks nemažai laiko“, - pridūrė ji.
Kaip rašo „Reuters“, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis prieš susitikimą Briuselyje išreiškė daugelio nuomonę, jog leidimas pradėti derybas dar nereiškia, kad laukia lengvas kelias.
„Neišvengiamai bus problemų, - sakė jis apie derybas, kurios, kaip tikimasi, bus ilgos. - Manome, kad Rusija turėtų būti tokia, kokią ją mes, ir daugelis rusų norėtų matyti - normali Vakarų plačiąja prasme šiaurinio pusrutulio dalis“.
Šios derybos „labai svarbios“, savo ruožtu sakė Švedijos Europos reikalų ministrė Cecilia Malstroem.
„Manau, kad kurį laiką (mūsų) santykiai ... buvo gana šalti“, - cituoja ją „Reuters“.
Europos lyderiai vis labiau nerimavo dėl priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų ir Maskvos galimybių politiškai manevruojant „užsukti čiaupą“.
Valdant Vladimirui Putinui, tarp nesutarimo priežasčių buvo ir žmogaus teisių klausimas.
„Dabartiniame susitarime deklaruojama, kad mūsų tos pačios demokratinės vertybės. Dar reikia pažiūrėti, ar taip bus ir naujame susitarime“, - praėjusią savaitę sakė Eneko Landaburu, kuris derybose vadovaus ES derybininkams.
Balandžio pabaigoje Lietuva blokavo derybų su Rusija pradžią, pasiūlydama prie derybų mandato keturias deklaracijas - dėl Lietuvai nutrūkusio tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių, Medininkų žudynių bylas ir dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.
Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje pirmadienį ES šalių ministrai taip pat aptaria rinkimų Gruzijoje ir Serbijoje rezultatus.
Bendroje jų ir ES šalių gynybos ministrų sesijoje bus diskutuojama apie Europos saugumo ir gynybos politiką bei padėtį Afganistane.
