Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė portalui tv3.lt paaiškino, kokie kriterijai leis suprasti, kad šalį jau pasiekė antroji koronaviruso banga.
Epidemiologė kartu su kitais Lietuvos mokslininkais atkreipia dėmesį, kad, jei susirgimų šuolio sulauksime rudenį ar žiemą, šis, tikėtina, sutaps su sezoninio gripo protrūkiu. Tai reikštu du dalykus – gydytojams bus sunkiau nustatyti, ar pacientas serga gripu, ar Covid-19, o ligoninėse ims sparčiai trūkti vietų.
Išvadą, kad virusas suvaldytas, galėsime daryti tik tuomet, kai per 28 dienas šalyje nebus užfiksuotas nė vienas naujas susirgimas Covid-19. Tačiau infekcija bus nugalėta tik tuomet, kai pasaulio mokslininkams pavyks sukurti vakciną. O to gali tekti laukti ir kelerius metus.
JAV epidemiologai tvirtina, kad antroji Covid-19 banga rudenį arba žiemą – neišvengiama. Ar matote tam prielaidų?
Kaip ir daugelis pasaulio mokslininkų ir ekspertų, prielaidų tam matome. Dėl mūsų elgsenos vasara yra nepalankus metas virusui plisti. Nes vasarą mes būname gryname ore, laikomės atstumo, virusas lėčiau plinta lauke nei uždarose patalpose.
Šios ligos sukėlėjas yra virusas, o jau istoriškai žinome, kad dauguma virusinių sukėlėjų vasaros laikotarpiu niekada nepasiekia savo piko, jis dažniausiai registruojamas rudens-žiemos laikotarpiu. Istorija parodo, kad virusui plisti rizika neišvengiamai padidėja šaltuoju metų periodu. Taip pat yra kitos prielaidos – atidaromos sienos, didėja žmonių judėjimas.
Dar viena labai svarbi priežastis, kurią įvardina ir Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas, – žmonės labai pavargo nuo įvairių suvaržymų, karantino priemonių ir labai atsipalaiduoja, nebevertina rizikos. Jis vertino, kad šiuo metu mes įžengiame į ypač pavojingą ligos plitimo stadiją būtent dėl atsipalaidavimo ir nuovargio. Visa tai sudaro sąlygas padidėti rizikai.
Profesorius Saulius Čaplinskas teigia, kad rudenį ar žiemą sulauksime ne antrosios, o jau trečiosios susirgimų Covid-19 bangos. Jo teigimu, pirmoji banga buvo įvežtiniai atvejai, antroji – vietiniai. Ar sutinkate su tokiu požiūriu?
Negirdėjau profesoriaus S. Čaplinsko pasisakymo. Bet tikrai nesutikčiau. Nes bangą parodo epideminės kreivės stebėjimas. Epideminė kreivė parodo, kiek asmenų susirgo kiekvieną dieną, kitaip tariant, parodo bet kokios ligos progresavimo eigą laikui bėgant.
Tai labai aiškiai matosi, kad šiuo metu pirmoji banga nenuslūgusi, ji dar yra. Gal tai ne banga, o jos ratilai. Situacija yra stabilizuota, bet, kad ji būtų suvaldyta, per du maksimalius inkubacinius ligos laikotarpius – 28 dienas – turėtų būti neregistruojamas nė vienas atvejis.
Šiuo metu yra tik bangos ratilai, didysis pikas buvo nuo kovo vidurio iki balandžio antros pusės. Kovo pirmomis dienomis buvo įvežtiniai atvejai. Po to prasidėjo plitimas visuomenėje nuo tų įvežtinių atvejų, nes iš pradžių nebuvo draudimų, reikalavimo tirti asmenis, tik rekomenduota, kaip ir kitose šalyse. Nors Lietuva viena iš pirmųjų ėmėsi griežtų priemonių, bet, žinoma, ne nuo pirmosios dienos.
Gegužės mėnesį prasidėjo protrūkiai sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose. Ir dabar registruojami pavieniai atvejai, susiję su šiais protrūkiais. Fiksuojamas šioks toks plitimas visuomenėje, bet jis nėra epidemiologiškai labai reikšmingas.
Taigi, kad ir kaip bebūtų, šios bangos ratilai Lietuvoje dar tebėra. Rudenį, nors tikiuosi, kad būsiu neteisi, galime kalbėti tik apie antrąją bangą.
Kokiais kriterijais Lietuvoje bus matuojama, kad tai jau nebėra pirmosios bangos ratilai, o sulaukėme antrosios Covid-19 bangos? T. y. kokio kasdienio susirgimų skaičiaus turėtume sulaukti?
Nėra kriterijaus, kiek turėtų būti susirgimų. Epidemiologiškai, kaip jau minėjau, svarbu, kad pirmoji banga būtų laikoma pasibaigusi. Bet taip pat labai svarbu vykdyti epidemiologinę stebėseną ir analizuoti sergamumą pagal užsikrėtimo vietą, žmonių grupes, ar tai vietiniai, ar įvežtiniai atvejai, ar jie susiję.
Ypač didelį susirūpinimą keltų nevaldomas vietinis plitimas, kai darosi sudėtinga nustatyti atvejų plitimo grandines ir atvejų valdymo priemonės darosi apsunkintos arba neįmanomos.
Bet dabar, koks yra sergamumas, tai yra visiškai tikėtini atvejai, mes jų laukėme, atvejai izoliuoti.
Dabar matome ratilus, bet, jeigu staigia pradėtų kilti sergamumo lygis ir daugėtų atvejų, nesusijusių su židiniais, tai mes jau pradėtume laikyti antrąja banga.
Jeigu vis dėlto sulauktume antrosios susirgimų bangos, jūsų akimis, kokių saugumo priemonių reiktų imtis? Ar lauktų toks pat griežtas karantinas, kaip iki šiol?
Sunku pasakyti. Priemonės turėtų būti adekvačios problemai. Kokio lygio problema kils, taip reikėtų ir daryti. Bet aš labai tikiuosi, kad visi mes išmokome pamokas – tiek sveikatos priežiūros įstaigos, tiek politikai, tiek ir visuomenė.
Jaučiamės saugesni, nes mokame apsisaugoti, žinome, kaip plauti rankas, nešioti apsaugos priemones, kaip bendrauti šventėse. Matėme labai atsakingus žmones.
Jeigu epidemiologinė situacija būtų sudėtinga, žinoma, būtų imamasi griežtesnių priemonių. Jeigu ne, tai nebūtų daroma. Tai elementarūs dėsniai – niekada nereikia imtis per daug, jeigu to nereikia. Tam ir yra ekspertai, tam ir yra stebima epidemiologinė situacija kiekvieną dieną.
Lietuvos mokslininkai baiminasi, kad antroji banga rudenį arba žiemą šalyje sutaptų su įprasto sezoninio gripo banga. Ar tai pavojinga?
Taip, tai būtų tikrai gana pavojinga. Todėl, kad gripas irgi plinta oro lašeliniu būdu ir sukelia ūmią ligą. Beje, gripas pavojingas ne dėl paties susirgimo, o dėl komplikacijų. Ir pavojinga yra tai, kad gripo ir Covid-19 ligos simptomai yra gana panašūs.
Todėl, jei tuo pačiu metu plistų ir gripas, ir Covid-19 infekcija, gydytojams gali pasunkėti asmenų, kurie suserga, diferencinė diagnostika. Būtų sunku atskirti – gali apgaulingai pagalvoti, kad gripas, o iš tikrųjų – Covid-19.
Kai prasidėjo epidemija, norinčiųjų išvykti buvo prašoma bent dvi savaites prieš keliones pasiskiepyti nuo gripo, kad būtų galima lengviau diagnozuoti.
Be abejo, jeigu sirgtume abiem ligomis, turbūt nereikia didelio specialisto, kad pasakytume, jog liga būtų daug sudėtingesnė.
Bet tokiu atveju, įsivaizduoju, turėtų išaugti ir Covid-19 tyrimų apimtis, ir ligoninėms kiltų pavojus būtų perpildytoms.
Taip. Svarbiausia antrajai bangai yra pasiruošti taip, kad, jai atėjus, neįvyktų sveikatos priežiūros įstaigų kolapsas, kad liktų vietų, įrangos reikalingos. Tam galėtų pasitarnauti visuomenės skatinimas skiepytis, kad kuo daugiau visuomenės, atsiradus vakcinai nuo gripo, pasiskiepytų. Tuomet problemų rizika ženkliai sumažėtų.
Užsiminėte apie vakciną nuo sezoninio gripo. O ar realu iki rudens ar žiemos sulaukti vakcinos nuo Covid-19?
Man labai sunku pasakyti. Nenorėčiau spekuliuoti, nesu mokslininkė. Vargu, ar yra mokslininkas, kuris galėtų atsakyti į šį klausimą. Bendrąja prasme, vakcinos kuriamos apie penkerius metus. Aišku, yra pagreitintos schemos, tai dabar ir daroma. Daug pasaulio mokslininkų ir laboratorijų dabar dirba ties tuo. Kaip žinome, jau atliekami klinikiniai bandymai.
Bet, kalbant paprastai, kai skiepijama nuo kokios nors ligos, mes turime žinoti, kiek sukurtas imunitetas atsilaiko. O tai mes žinosime, kai praeis užtektinai laiko po to, kai paskiepysime tuos asmenis, su kuriais kad ir klinikiniai bandymai atliekami.
Juo labiau nežinome ir negalime žinoti, ar virusas mutuos, ir kiek iš tiesų tas imunitetas išsilaiko. Normalu nežinoti, nes virusui tik pusė metų.
Epidemiologai Covid-19 kartais lygina su ispaniškuoju gripu. Pamenama, kad antroji pastarojo gripo banga buvo mirtingesnė nei pirmoji. Ar taip gali būti ir su Covid-19?
Sunku pasakyti, kaip virusas elgsis. Teko skaityti keletą mokslinių straipsnių, kur mokslininkai mano, jog bendrąja prasme virusas turėtų silpnėti, kad neturėtų būti agresyvesnis. Bet kol kas pasaulyje registruojami atvejai, jų analizė, ligos sunkumas nerodo, kad šis virusas silpnėtų.
Bet, galvojant istoriškai, mokslininkų nuomone, antroji viruso banga neturėtų būti agresyvesnė nei pirmoji. Bet, vėlgi, tai yra tik nuomonė, tai nėra įrodyta.
