Atsinaujinančios energetikos plėtrą siūloma paskelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu, o šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 metų padidinti iki 70 procentų, 2020 metais – iki 85 procentų suvartojamo šilumos poreikio.
Tai savo pareiškime „Už tikrą energetinę nepriklausomybę!“ ragina trylika atsinaujinančios energetikos, šilumos bei vandens tiekėjų asociacijų, energetikos ekspertų.
Elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių iki 2015 metų jie siūlo padidinti iki 25 procentų, 2020 metais – iki 35 procentų suvartojamos elektros poreikio.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime asociacijų atstovai apgailestavo, kad dabartinė atsakingų valstybės institucijų politika neskatina ir net žlugdo alternatyviosios bei atsinaujinančios energetikos plėtrą.
„Labai gaila, kad šiandien mes nesulaukiame reikiamo dėmesio iš valstybės institucijų perėjimui nuo brangių gamtinių dujų ir naftos produktų prie dvigubai pigesnio biokuro“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Jo duomenimis, pavyzdžiui, 2011 metais šilumos tiekimo įmonės Rusijos koncernui „Gazprom“ už gamtines dujas sumokėjo 1 milijardą 100 milijonų litų.
„Jeigu būtų ta šiluma gaminama kūrenant vietos biokurą, išlaidos kurui sudarytų tik 500 milijonų litų, metinis ekonominis efektas – 600 milijonų litų. Tai tos investicijos, kurios reikalingos į gamybos šaltinius – apie 3 milijardus litų, atsipirktų mažiau kaip per 10 metų“, – spaudos konferencijoje sakė V. Stasiūnas.
Jo nuomone, norint išspręsti gyventojams aktualią šildymo problemą, Lietuvoje reikia įgyvendinti du projektus – pereiti prie biokuro ir apšiltinti daugiabučius namus.
Asociacijų bei energetikos ekspertų organizacijų atstovai mano, kad Lietuva turi unikalią galimybę panaudodama biokurą, rūšiuotas komunalines atliekas, kitą vietos kurą itin efektyviai gaminti elektrą bei šilumą kogeneracinėse elektrinėse centralizuoto šildymo sistemose, taip pat – diversifikuoti šilumos šaltinius individualiems bei kitiems vartotojams.
„Lietuvai nėra gyvybiškai būtinas iškastinės energijos išteklių importas, todėl milžiniškos investicijos į brangias atvežtinio kuro tiekimo ir panaudojimo įmones bei infrastruktūrą turi būti gerai išnagrinėtos ir tikslingos“, – sakoma pareiškime.
Jį pasirašiusiųjų nuomone, Lietuva iš savo atsinaujinančių šaltinių gali ne tik patenkinti visus šalies poreikius, bet ir eksportuoti dalį švarios energijos bei jos technologijas į kitas šalis.
