Naftos kainos pokyčiai jau matyti degalų kainoje, o visi ekonomistai pripažįsta, kad ir bendrame kainų lygyje išvysime šį pokytį. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsvara „Gazprom“ dujoms taip pat jau išnaudota.
Naftos kainą paveiks ir valiutų kursai
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas tv3.lt portalui komentuoja, kad nuspėti kainą sunku, nes jai įtaką daro labai daug faktorių. Tačiau 55–65 doleriai už barelį – ganėtinai komfortiška kaina daugeliui pasaulio rinkų.
„Tiek pačiai ekonomikai priimtina, tiek JAV skalūnų gavybininkams, tiek ir OPEC nariams, kurie per šias kainas sugeba subalansuoti savo valstybių biudžetus“, – sako jis.
Analitikas primena, kad kainos auga dėl dviejų priežasčių: paties naftos kainos pokyčio ir valiutų skirtumo.
„2016 m. nafta kainavo vos ne dvigubai pigiau nei kainuoja šiandien. Ir pradėsime skaičiuoti skirtumą tos naftos kainos, kurią turėjome 2016 m. ir kurią turime dabar, nes kaip žinia ypatingai sausio pabaigoje nafta buvo pati pigiausia per visą paskutinį dešimtmetį.
Antras dalykas, mes būdami euro zonoje turime valiutos riziką. Ji šiandien mums nepalanki euro dolerio kurso atžvilgiu. Tiek nafta, tiek doleris per metus pabrango. Tai eurais nafta pabrango ženkliau nei doleriais.
Ir tai atsilieps ir šildymo kainoms ir infliacijoje matysis. Esminis klausimas, kiek naftos kaina yra stabili. Panašu, kad po 8 metų pertraukos OPEC ėmėsi įspūdingų veiksmų reguliuoti kainą ir jiems pavyko ne ją padidinti, bet greičiau išlaikyti, nes ji ir svyruoja apie 50–55 dolerių už barelį. Prieš OPEC sprendimą buvo kritusi iki 47 dolerių už barelį. Šiai dienai atrodo, kad nafta galėtų išlikti panašiame lygyje“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Panašias prognozes pateikia ir „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas – kaina neturėtų šoktelti aukščiau 60 dolerių už barelį, vien dėl skalūnų gavybos.
„Nemanome, kad spartus naftos kainų augimas bus šiais metais, nes yra keletas priežasčių. Pirma tai, kad džinas išleistas iš butelio. Kai priartės naftos kaina prie 50, o šiuo metu jau ir viršija, tai automatiškai įsijungia skalūnų naftos gamintojai ir viršija paklausą. Tai OPEC kad ir ką naujo priimtų, o ir būtų sunku susitarti, vis tiek nebus to kainų šuolio didesnio nei 60 dolerių už barelį. Mūsų prognozė apie 55 dolerius už barelį šiais metais.
Kitas dalykas, dolerio stiprėjimas, nes jais vis tiek nafta matuojama. Gal bent porą kartų dolerio kilimas turėtų būti šiais metais, tai dėl to kitomis valiutomis gali būti didesnė kaina“ – nurodo ekonomistas.
Kylant naftos kainoms atsiranda svarbus ryšys su Europos centrinio banko (ECB) kiekybinio skatinimo programa. Didžiausias pokytis bus ne tiek degalų kainoje, nes ten didžiąją kainos dalį sudaro mokesčiai, kiek infliacijoje.
„Atitinkamai infliacija euro zonoje iki 2 proc. turėtų kilti, o Lietuvoje net iki 3 proc. gali padidėti. Tai bus įdomu stebėti ECB veiksmus, nes ir kiekybinį skatinimą daro, ir neigiamas palūkanas laiko. Tai manau, kad metų pabaigoje kiekybinį skatinimą nutrauks. Bet, žinoma, dar yra „Brexit“, Prancūzijos ir Vokietijos rinkimai, tai ir jie paveiks sprendimus“, – teigia ekonomistas.
SGD terminalo misija – įvykdyta
Žvelgiant į dujų rinką tenka pripažinti, kad viską ką Lietuva galėjo, jau išspaudė. M. Dubnikovas sako, kad SGD terminalo poveikis jau padarytas, mes reikšmingai atpiginome savo dujas. Dujų kaina iš brangiausių Europoje pasidarė rinkos sąlygomis ir, natūralu, jei nafta brangsta, dujų kaina išvestinė iš naftos.
„Tai šiuo atveju tam tikras dujų pabrangimas galimas, bet tai neturėtų būti drastiškas, kai kalbama apie grįžimą dešimtimis proc. į ten kur buvome, kai mokėjome tikrai kosmines kainas. Efektas yra pasiektas, nes grąžino į dujų rinkos kainą.
Dar svarbus momentas, kurį būtų galima užakcentuoti, tai SGD padarė svarbų darbą ne tik sumažinant kainas, bet ir Lietuvą padarant regioniniu žaidėju, nes „Gazprom“ sutinka derėtis dėl naujų dujų tiekimo detalių ir derėtis dėl kainų, ne dėl to kad Lietuva būtų įdomi rinka, be abejo ji įdomi, bet ji maža rinka.
SGD terminalas mums per didelis ir tai reiškia, kad mes turime gavybinių pajėgumų eksportuoti per terminalą dujas į kitas valstybes. Visų pirmai tai Baltijos šalys, vėliau ta pati Lenkija. Ir čia atsiranda „Gazprom“ interesas derėtis su Lietuva vien dėl to, kad nerizikuotų prarasti viso regiono. Mes tampame vartai per kuriuos gali paprasti daug didesnę rinką nei Lietuva“, – SGD svarbą apibūdina M. Dubnikovas.
Priešingai pastebi Ž. Mauricas, kuris teigia, kad dujų kaina nuo naftos atsiskyrė ir šiek tiek nuvažiavo į apačią. Tikėtina, kad kaina ir nekils, nes yra pasiūla. Ne tik dėl SGD, bet ir dėl atsinaujinančios energetikos svarbos.
„ „Gazprom“ neturi, kur daugiau dėti savo dujų. Natūraliai pajutę tą grėsmę dėl dujų terminalo, spartesnį perėjimą prie atsinaujinančių šaltinių, žiūrės į dujų rinką kaip į itin perspektyvią sritį ir bandys atsikovoti rinkos dalį.
„Gazprom“, manau, bus agresyvus pasiūlos prasme, siūlys daugiau dujų ir, tikėtina, kad pigiau. Bet tai nereiškia, kad terminalas bus visiškai nereikalingas, nes tai mūsų alternatyva, nedėjimas visų kiaušinių į vieną pintinę. Tai alternatyva, kurią mes turime tuo atveju, jei mus priremtų prie sienos“, – užtikrintas ekonomistas.
Jo teigimu, komunalinių paslaugų kainos neturėtų kilti itin sparčiai, šildymo kainas turėtų pakoreguoti ir biokuro birža, kuri veikia vis efektyviau.
