Laukiančiųjų socialinio būsto mieste ir rajone gerokai daugiau nei tūkstantis. Neretai tenka laukti metų metus, tačiau kai kuriuose butuose niekas negyvena – žmonės, kuriems jie skirti, emigravo. Dėl to kyla įvairių problemų. Ateities gatvės 34-ojo namo gyventoja tvirtina, kad jau apie metus jų daugiabučio socialinis būstas tuščias.
Skolos auga
Esą prieš keletą metų į užsienį išvyko tėvai, o dabar nebesirodo ir tame bute gyvenę jų vaikai. Pašto dėžutė perpildyta, auga skolos už komunalines paslaugas.
Moters žiniomis, socialinio būsto gyventojai anksčiau atvykdavo ir sumokėdavo mokesčius, tačiau jau ilgokai nebesirodo.
Ji stebėjosi, negi naudinga laikyti tuščią socialinį būstą, kai deklaruojama, kad jų trūksta ir laukti tenka ilgai. Panevėžio butų ūkio bendrovės direktoriaus Gintaro Ruzgio teigimu, galvos skausmas yra ne vien nemokėję mokesčių kone už metus gyventojai, bet ir kiti.
Bendrovės darbuotojai randa perpildytas pašto dėžutes, tad neturi kur dėti sąskaitų, jos kaupiasi.
„Ir socialinio būsto nuomos, ir įmonei už paslaugas skolos auga“, – tvirtino G. Ruzgys.
Pasak direktoriaus, didelė bėda ne vien skolos, bet ir faktas, kad prieš išvykdami gyventojai apie tai neinformuoja įmonės, nenurodo asmenų, su kuriais būtų galima prireikus susisiekti.
Tad bute kam nors sugedus ar pradėjus šildymo sezoną, tenka verstis per galvą.
„Tai labai didelė problema. Neinformuoja, nesikreipia į mus ir išvyksta“, – teigė butų ūkio vadovas.
Išvykti gali pusmečiui
Miesto savivaldybei žinoma, kad Ateities gatvės 34-ojo namo socialiniame būste niekas negyvena.
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Rasa Rimšienė sako, kad tvarkomi tos šeimos iškeldinimo reikalai. Ji tvirtina, kad informacija gauta ne iš namo gyventojų, o iš institucijų, kurioms šeima įsiskolinusi. Toks atvejis mieste ne vienintelis.
Pasak R. Rimšienės, išvykimas į užsienį užsidirbti nėra priežastis mesti žmogų iš socialinio būsto. Tačiau būtina mokėti mokesčius, neturi būti vadinamųjų nelegalių nuomininkų. Be to, išvykti leidžiama ne ilgiau kaip pusmečiui.
Tokius atvejus išaiškinti nėra sudėtinga – kad ilgokai niekas negyvena, praneša kaimynai, gaunama informacija iš atitinkamų institucijų.
Tarkim, įmonės darbuotojai nori patikrinti skaitiklius, bet gyventojų vis neranda namuose, auga skolos ir pan. Pasak R. Rimšienės, kiekvienas atvejis būna skirtingas. Tikrinant išaiškėja įvairiausių dalykų. Pavyzdžiui, praneša kaimynai, kad žmogus negyvena socialiniame būste, o paaiškėja, kad jis yra vienišas, ligotas, gydosi ligoninėje ar išvyko į sanatoriją.
Dėl iškeldinimo pernai Savivaldybė į teismą kreipėsi arti dešimties kartų. Vienus norėta iškeldinti dėl to, kad negyvena, kitus – dėl skolų.
Procedūros paprastai trunka iki pusmečio. Jei nemokama bent tris mėnesius, jau yra pagrindas iškeldinti, tačiau tokie atvejai gana reti. R. Rimšienės teigimu, jeigu žmogus nors po truputį mažina skolas, laukiama. Piktybiškų skolininkų nėra daug. Reikalams pajudėjus iki teismo, dažniausiai suskumbama grąžinti bent dalį skolos. Vyresnioji specialistė tvirtino, kad teismai sprendžia kiekvieną situaciją. Jei žmogus neiškeldinamas, vis tiek priteisiama skola ir ieškoma būdų, kaip ją išskaičiuoti.
Nenori atsisakyti
R. Rimšienė apgailestavo, kad kaimynai tik žodžiu praneša apie tuščius socialinius būstus, bet paprašomi pagelbėti nenori įsivelti į teisminius procesus, o rengiantis kreiptis į teismą tenka remtis atitinkamų institucijų informacija.
Rajone taip pat būna atvejų, kai žmogus, jau ilgokai gyvenantis užsienyje, iškeldinamas.
„Tikisi sugrįžti“, – apie tai, kad nenori prarasti ilgai laukto socialinio būsto, sako Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Aldona Čiegytė. Pernai ir šiemet rajone iš socialinio būsto iškeldinta po vieną asmenį.
Į socialinio būsto šešias eiles mieste įrašyta 1 090, rajone – 263 šeimos ir asmenys. Būna ir taip, kad žmogus socialiniame būste negyvena, o jį išnuomoja kitam.
Pasak R. Rimšienės, toks atvejis mieste nustatytas prieš maždaug porą metų. Buto savininkai jame leido įsikurti draugui su vaiku, o patys išvyko į užsienį, tad buvo iškeldinti. Kad šeimininkauja kitas žmogus, kartais sunku įrodyti. Pavyzdžiui, jis aiškina užsukęs tik palaistyti gėlių.
Rajone taip pat buvo atvejis, kai iškeldinti iš socialinio būsto teko dėl to, kad gyventojai užsienyje užsibuvo ilgiau, nei leidžiama.
Daiva SAVICKIENĖ
