Apie tai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas pirmadienį kalbėjo spaudos konferencijoje „Lietuvos geopolitinis kodas: penki iššūkiai Lietuvos saugumui 2022“.
Pasak L. Kasčiūno, šiuo metu yra stebimos paaštrėjusios grėsmės, o agresyvi Baltarusijos ir Rusijos politika verčia permąstyti saugumo strategijas ir Vakarų bendruomenės formuojamą politiką.
„Kaip niekada reikalinga vieninga pozicija ir atsakas, kad būtų apgintos demokratijos ir NATO – stipriausio karinio aljanso – vardas. Kaip šių įvykių kontekste turėtų elgtis Lietuva? Ar turime atitinkamai koreguoti ir nacionalinio saugumo politiką?“ – svarsto L. Kasčiūnas.
Diskusijoje, kurią moderavo prof. Tomas Janeliūnas, taip pat aptarti pastarieji pokalbiai su sąjungininkais vizitų į Briuselį (NATO) ir JAV metu.
Ukraina yra įrankis Kremliui
L. Kasčiūnas dar praėjusią savaitę lankėsi JAV, ten aptarė Europos regione esančias nuotaikas, be to su kolegomis iš Užsienio reikalų komiteto lankėsi NATO būstinėje. Pasak parlamentaro, šiais veiksmais Lietuvos politinėje diplomatijoje buvo įjungtas aukštesnis bėgis.
Vizitais pavyko suburti Lenkijos, Latvijos ir Estijos politikų būrį, buvo aptarti galimi veiksmų scenarijai, kaip elgtis atsakant į Rusijos keliamus ultimatumus.
Pasak L. Kasčiūno, pasiųsta žinutė, kad geriausias atsakas į Baltarusijos ir Rusijos veiksmus yra karinių pajėgų stiprinimas Lietuvoje, jei situacija dar eskaluotųsi.
L. Kasčiūno vertinimu, atgrasymas yra pigiau nei gynyba, todėl Baltarusijoje atsiradus nuolatinėms Rusijos karinėms pajėgoms, reikėtų perplanuoti atgrasymo politiką ir tartis dėl nuolatinio karinių pajėgų buvimo Lietuvoje. Parlamentaras teigė besitikintis, kad bus pajudėta karinių pajėgų stiprinimo link.
„Mes tampame panašūs į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais. Esame tam tikroje politinėje apsuptyje, militarizuotas Kaliningradas, suverenumą visiškai praradusi Baltarusija su didžiuliais klaustukais, kiek Rusijos pajėgų lieka Baltarusijoje“, – svarsto L. Kasčiūnas.
Pasak L. Kasčiūno, šiuo metu yra planuojami vizitai, kurie turėtų padėti dėl sprendimo priėmimo.
„Mums svarbu, kad nebūtų pertraukų tarp batalionų. Jeigu vienas išvyksta, tai atvykta kitas. Kad tai būtų daugiau galios turintis batalionas, labiau integruotas į nacionalinės gynybos sistemas. Tai nėra radikalus sprendimas, tai iš esmės yra dabartinio nuolat besirotuojančio bataliono pakėlimas į šiek tiek aukštesnį lygį“, – sako L. Kasčiūnas.
Spėjama, kad sprendimas dėl batalionio galėtų būti priimtas dar šį mėnesį.
Pasak L. Kasčiūno, nei užsienio šalių analitikų, nei politikų vertinimai apie situaciją stipriai nesiskiria. Sutariama, kad ant stalo gali gulti bet koks scenarijus, niekas nėra atmetama. Kartu aišku, kad Ukraina Rusijai yra tik priemonė. Žinoma, kad Kremlius nori pavergti ar paralyžiuoti Ukrainą, tačiau per šios situacijos eskalaciją Rusija bando spręsti tam tikrus kitus politinius interesus dėl visos Europos saugumo.
„Jeigu bus invazija, ji gali būti tokia, kad ji gali būti stabdoma ir gali būti sakoma: pasiderėkime dėl naujos pasaulio tvarkos. Ši tradicija Rusijos strateginėje kultūroje niekur nedingsta, ją reikia matyti. Temperatūra dirbtinai keliama ir tada seka derybų etapas, kur įtvirtinama nauja tvarka“, – svarsto L. Kasčiūnas.
Netikėčiausias iššūkis pernai – migracijos hibridinė ataka
Dar pernai L. Kasčiūnas pristatė penkis iššūkius, su kuriais Lietuva susidurs 2021-aisiais. Kaip priminė T. Janeliūnas, tuo metu iškelti iššūkiai buvo šie: besitęsianti pandemija, JAV įsipareigojimų Europos saugumui išlaikymas, Europos strateginės autonomijos plėtra, Kinijos technologinis diktatas bei Rusijos bei Baltarusijos karinė integracija.
Žvelgdamas atgal, parlamentaras L. Kasčiūnas sako, kad sau įrašytų 8 balus už teisingai iškeltus galimus iššūkius. Pasak jo, geriausiai nuspėti pavyko Rusijos ir Baltarusijos santykių dinamiką.
„Pajudėta buvo link politinės Baltarusijos absorbcijos. Matėme tai per migracijos organizavimą. Šios problemos kūrimo metodologija yra Rusijos išgalvota, 2015 –2016 m. taikyta prieš norvegus ir suomius, o dabar Lukašenkos režimo nukopijuota taikant kaimyninėms šalims, kad jas prisigintų prie derybų stalo, kluptelėti ant kelių pagal baltarusiškas žaidimo taisykles.
Logika veikė, turiu pripažinti kad migracijos procesų organizavimas ir pasitelkimas geopolitiniams tikslams nebuvo mūsų radare 2021-ųjų sausį. Šis metodas buvo gana netikėtas“, – svarsto L. Kasčiūnas.
Prognozuojant pandemijos grėsmę, spėta, kad gali atsirasti įvairios atmainos, kišančios koją pandemijos valdymui. Pasak L. Kasčiūno, atmainos vis dar yra rimtas iššūkis, tikimasi, kad su pandemija pavyks atsisveikinti 2022-aisiais.
Europos strateginės autonomijos plėtrą L. Kasčiūnas įvardija kaip skambius žodžius, didžiulius paveikslus, tačiau „jokių praktinių sprendimų“. Pasak jo, susidūrus su krize, aiškiai matosi, kokios šalys yra svarbiausi geopolitiniai veikėjai.
Kitas 2021-ųjų iššūkis – Kinijos diktatas. Pasak L. Kasčiūno, Lietuva pernai padarė nemažai teigiamų dalykų, pavyzdžiui sprendimai dėl 5G ryšio nepatikimų tiekėjų eliminavimu, 17+1 formato palikimas ir Taivano atstovybės klausimas, išprovokavęs beprecedentį spaudimą iš Kinijos.
Penki iššūkiai 2022-iesiems
L. Kasčiūnas prognozuoja, kad 2022-aisiais Lietuvos laukia ne ką mažiau iššūkių nei pernai. Parlamentaras taip pat išskiria penkis galimus iššūkius.
Pirma, niekur nepabėgsime nuo Rusijos telkiamų karinių pajėgų prie Ukrainos
„Bet kuris veiksmas, kurį modeliuos Kremlius, reikš politines derybas dėl Europos saugumo sistemos architektūros. Keliu klausimą, ar Rusijai pavyks peržiūrėti Europos saugumo sistemos architektūrą šiais metais, ar pavyks pakirsti Ukrainos suverenitetą, ar įtvirtins veto teisę dėl NATO plėtros, antros narystės ir kelių greičių aljansą“, – svarsto L. Kasčiūnas.
Pasak jo, ant stalo gali gulti bet kokie scenarijai dėl karinės intervencijos ir po jos einančių politinių derybų.
„Ką rodo visos studijos, žvalgybiniai duomenys, kad jau dabar užtenka Putino sprendimo, visi užsidegę, kad galėtų būti pradėta karinė operacija. Galbūt ne pačio didžiausio masto, bet vasario viduryje ar vasario antroje pusėje gal net ir pilno masto operacija. Klausimas, ar ji bus pradėta, čia nenoriu spekuliuoti“, – teigia parlamentaras.
Pasak jo, galimas ir kitas scenarijus. Sutelkus karines pajėgas galima jas palikti ir įvardinti kaip naują realybę.
„Jis gali rotuoti karius, gali palikti techniką, o karius atitraukti, kad jie galėtų greičiau grįžti. Jau matome, kas vyksta dislokavimo prasme Baltarusijoje. Jis gali sutelkimą paversti nauja realybe ir politiniu sprendimu tiek vakarams, tiek Ukrainai“, – sako L. Kasčiūnas.
Vakarai, pasak L. Kasčiūno, turi palaikyti spaudimą deryboms. Tačiau, kaip sako parlamentaras, yra rizika, jog kuriant spaudimą iš abiejų pusių, Europa gali vengti stiprinti Rytų flangą.
„Tai veda link to, kad pradedi pasirašyti prie taisyklių, kurias tau primeta. <…> Jeigu Rusija įžengs nauja banga į Ukrainą, neišvengiamai NATO ir JAV padarys viską, kad Rytų flangas būtų sustiprintas maksimaliai. Tai bus padaryta. Tai veikia kaip Rusijos atgrasymas. Susiformuos dvi aiškios skiriamosios linijos – Šaltojo karo logikos grįžimas“, – sako L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas negali pasakyti, ar Rusijos veiksmai yra derinami su Kinija. Vis dėlto pagal tai, kad Kinija turi savo poziciją šiuo klausimu, gali būti spėjama, kad derinimas vyksta.
Antras iššūkis, laukiantis šiemet, Baltarusijos suverenumas ir besitęsianti migracijos krizė
Pasak L. Kasčiūno, neverta svarstyti klausimo, ar Baltarusija liks nepriklausoma. Svarbiau kalbėti apie pajėgų dislokavimą. Kaip kartoja L. Kasčiūnas, Lietuva tampa panaši į Vakarų Berlyną, todėl yra svarbu stiprinti karines pajėgas Lietuvoje, kurti aukštesnį atgrasymo lygį.
Pasak parlamentaro, būtų puiku turėti sustiprintas amerikiečių, NATO pajėgas ir visas nacionalines Lietuvos pajėgas.
„Yra namų darbų ne tik mums kalbant su NATO ir JAV. Mes jau dabar pajėgūs priimti sąjungininkus, bet jei norime plėsti potencialą, mums reikia stiprinti priimančios šalies statusą ir pajėgumus. Greitesnis poligonų įgyvendinimas, kitų infrastruktūrinių sprendimų, stiprinančių mūsų statusą, yra vienas iš svarbiausių mūsų namų darbų. NSGK darys viską, kad procesai pagreitėtų“, – teigia L. Kasčiūnas.
Jei pavyktų sukurti tvirtą atgrasymo struktūrą, tikėtina, kad prieš Lietuvą gali būti pradėta naudoti daugiau hibridinių atakos priemonių.
„Neatmeskime galimybių, kad migracija ir toliau gali būti. Naujų kelių paieška su Rusijos pagalba turi daug daugiau galimybių. Užkirsti, ką mes ir padarėme su skrydžiais į Minską iš kilmės šalių. Rusija turi įtakos, žinome, kad tą metodologiją taikė kitur, tad tikėtina, kad reikia ruoštis šiems scenarijams“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūno vertinimu, Europa turi keisti ES migracijos politiką ir neleisti naudotis prieglobsčio teise. Lietuvai tenkantys namų darbai – fizinio barjero statymas.
NSGK pirmininkas tvirtina, kad šių metų pabaigoje Lietuva turės vieną moderniausių fizinio barjero ir jo stebėjimo sistemų.
„Tai yra dalykas, kurį reikėjo turėti prieš 10 metų, bet mes turėsime per metus ar pusantrų. Reikia ruoštis „Vakarų Berlyno“ apsaugai ir nuo hibridinių grėsmių“, – teigė L. Kasčiūnas.
Iškyla svarbus Lenkijos vaidmuo. L. Kasčiūno vertinimu, galima kalbėtis su Lenkija dėl dvišalių santykių gynybos srityje.
„Matau ginybinės sąjungos idėją. Vienos užpuolimas reikštų ir kitos užpuolimą. Tai labai gražiai įsikomponuotų į NATO planus ir architektūrą“, – sako L. Kasčiūnas.
Ketvirtas iššūkis – komunistinės Kinijos bausmė Lietuvai
Pasak L. Kasčiūno, galimi du scenarijai – arba Lietuva bus nubausta Kinijos, arba taps sėkmės istorija. Pernai metais Lietuva padarė nemažai sprendimų, mažinančių autoritarinių šalių įtaką Lietuvai.
Žiūrint, kaip Kinija taiko autonomiinę priemonę, kyla išbandymas ES, kaip Kinijai duoti atkirtį. Kinija yra svarbi tuo, kad dalyvauja bendroje rinkoje, prekyboje. Todėl kyla klausimas, kaip atsikirsti tokiam režimui.
„Galima diskutuoti, kad galbūt kažkam iš ES nepatinka Lietuvos veiksmai, bet ne apie tai kalba. Dabar kalbame ES politikos rėmuose yra išskirta viena šalis ir ji yra daužoma. Ar ES sugebės atlaikyti šį spaudimą ir padėti Lietuvai netapti „keičiama valiuta“? Tai bus vienybės išbandymas“, – sako L. Kasčiūnas.
Penktas iššūkis – visuomenės susipriešinimas
Kaip sako L. Kasčiūnas, saugumas yra daugiasluoksnis ir reikalaujantis visos visuomenės įsitraukimo.
„Okupuojamos šalys yra ne tada, kai keliamos svetimos vėliavos, bet tada, kai palaužiama valia priešintis, kai tauta nesipriešina. Tai mes turime. Rodikliai rodo, kad jų norėtųsi aukštesnių, bet tas kodas yra, geną turime“, – sako L. Kasčiūnas.
Jis pastebi, kad Lietuvoje gilėja takoskyros, tad visuomenė yra susiskaldžiusi. O tai, kaip sako L. Kasčiūnas, gali būti labai rimtas iššūkis formuojant visa apimantį saugumo modelį.
