Tokios nuomonės laikosi ir TV3 studijoje apsilankęs Hadsono universiteto ekspertas Marius Laurinavičius.
Pakalbėkime apie viso pasaulio geopolitiką. Ar galima sakyti, kad jau vyksta Antrasis šaltasis karas, kuris po truputį pereina į karštąjį?
Iš tiesų aš nevadinčiau to Šaltuoju karu, nors, paradoksalu, grėsmė šiuo metu yra daug didesnė nei per Šaltąjį karą. Paminėsiu vieną pavyzdį. Sovietų Sąjunga kaip valstybė arba komunistų partija, kuri ją valdė, niekuomet negrasino branduoliniu karu. Dabar Putinas nuolat grasina branduoliniais smūgiais. Jų karinėje doktrinoje yra įrašyta teisė smogti pirmam vietinio, lokalaus konflikto atveju. Tai, ką jie daro su visais oro erdvės pažeidimais, skraidymais neįjungus visų tų sistemų... Taigi, šitas režimas, pirmiausiai, labiau mėgsta riziką, kadangi tai yra KGB paremtas režimas. Jis labiau nei komunistų partija, kuri Sovietų Sąjungą valdė iki Andropovo atėjimo, mėgsta riziką. O tuo pačiu jis yra labiau kriminalinis, mafijinis su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm.
Ar gali Sirija būti tas gaisro židinys, kuris gali išsiplėsti po visą pasaulį, ir prasidėtų ta didesnė JAV ir Rusijos konfrontacija?
Kur gali būti naujo konflikto židinys, nuspėti yra visiškai neįmanoma. Bet Sirijoje Rusija viešai pagrasino numušinėti amerikiečių lėktuvus. Kiek aš turiu neviešos informacijos, tas grasinimas yra labai realus. Pajėgoms yra duotas įsakymas neatsiklausus Kremliaus numušinėti tuos lėktuvus. Kalbant apie tokį scenarijų, tai jau yra karo scenarijus. Bet tai ne būtinai gali būti Sirija. Bet kur kitur, kur Rusija arba dabartinis Putino rėžimas pamatys silpnąją Vakarų vietą, jie tikrai smogs. Noriu pabrėžti, kad sprendžiant iš karinių manevrų, propagandos Rusijos viduje, visuomenė yra ruošiama naujam karui, netgi statomi nauji branduoliniai bunkeriai. Tai yra tai, kas vyksta, į ką yra investuojama. O kur dar armijos stiprinimas, neatsižvelgiant į nieką. Rusija ruošiasi karui. Kada tas karas gali įvykti – sunku prognozuoti. Aš labai tikiuosi, kad tai neįvyks, bet mes turime turėti tai omeny.
O ką šneka Jūsų centro analitikai – ar galimas tas tikrasis branduolinis karas, kokio nebuvo? Ar čia tiktai atgrasymo priemonė ir bandymas pagąsdinti vieni kitus?
Deja, ne tik mūsų instituto, bet ir, kiek žinau, NATO struktūrose bei kitur yra svarstomas tas variantas, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Aišku, pirmiausiai yra svarstomas scenarijus, kad jie pirmą panaudotų tą branduolinį ginklą kur nors negyvenamoje teritorijoje, jūroje ar dar kur nors, taip pasiųsdami įspėjamąjį signalą. Bet panaudojus branduolinį ginklą, kad ir mažo galingumo ir negyvenamoje vietovėje, kokios būtų pasekmės, ir kaip situacija vystytųsi toliau yra visiškai neįmanoma prognozuoti.
Viena iš NATO silpnesnių vietų, dabar yra svarstoma, yra Turkija – iš pradžių ji pykosi su Rusija, dabar Erdoganas su Putinu glėbesčiuojasi. Ar Jūsų žiniomis galėtų būti kažkoks slaptas paktas tarp Turkijos, Rusijos ir Irano?
Tai yra įmanoma ir Rusija jau dabar daro milžinišką įtaką Turkijai. Aš manau, kad tas procesas plėtosis ir toliau. Vėlgi, turėkime omeny pastaruosius įvykius – lėktuvo numušimas, mano žiniomis, įvyko be Erdogano žinios, tai buvo kariškių iniciatyva. Po to įvyko teroro aktas Stambulo oro uoste, kur, oficialiais duomenimis, keliolika Rusijos piliečių dalyvavo. Žinant tų, netgi pačios Rusijos teroristais vadinamų Rusijos piliečių iš Kaukazo įprastus ryšius su Rusijos saugumo tarnybomis, tai yra signalas Turkijai – Ką mes galėtume padaryti, jeigu norėtume“. Kitas aspektas, apie kurį labai garsiai kalbama pačioje Turkijoje, kad perversmo metu ar prieš pat jį, tai buvo Rusija, kuri perspėjo Turkiją apie tai. Taigi vėl, jei kalbėsime apie įtaką, kurią Rusija gali padaryti Erdoganui, tai kai vieną kartą tau parodo, kad vyksta perversmas ir šįkart tave perspėja, o kitą kartą gali ir neperspėti... Tai turėtume galvoti, kiek giliai žmogui, kuris yra labai panašus į Putiną, galima daryti įtaką.
Bet aš kalbu net ne apie tuos dalykus. Po perversmo, Turkijos viduje Erdoganas nebeturi jokių kitokių jėgų, kuriomis galėtų remtis, išskyrus tą radikaliąją musulmoniškąją daugumą. Visa kariškių įtaka, visa išsilavinusių žmonių įtaka, visa norinčiųjų eiti į Europą įtaka yra sumažinta iki minimumo. Ir jis gali remtis tik ta totaliai antivakarietiška, pakankamai tamsia Turkijos dalimi, kuri natūraliai norėtų, kad šalis pasitrauktų iš NATO, neplėtotų bendradarbiavimo su Europos Sąjunga. Tai yra natūralūs procesai ir kaip ir visados Rusija nesukuria problemų. Problemos tiek Europos Sąjungoje, tiek Turkijoje, tiek JAV yra mūsų vidinės. Ir Lietuvoje taip pat. Bet Rusija, arba tiksliau KGB, yra manipuliacijos meistrai, kurie tas problemas gali paversti mūsų sunaikinimo arba susinaikinimo problemomis.
Kodėl Vakarai irgi neatsako tiesiogine agresija kaip Rusija?
Vakarai pradės kažką taip daryt, kai supras grėsmę ne Lietuvai, ne Ukrainai, o jiems patiems. Geriausias pavyzdys tikriausiai yra Vokietijos pozicijos keitimasis ir jis yra pakankamai ryškus. Tai, kad mūsų batalionui vadovaus būtent Vokietija, yra to ženklas. Bet visa tai įvyko tik tada, kai Vokietija suprato kad tai, apie ką buvo kalbama – kad Rusija veikia Baltijos valstybėse, Ukrainoje, yra hibridinio karo elementai, bandymas paveikti politinę sistemą – visa tai daroma ir Vokietijoje. Būtent tada ėmė keistis Vokietijos pozicija.
Tas pats procesas vyksta ir JAV. Deja, didelė dalis visuomenės dar tikrai nevertina Rusijos kaip grėsmės, nors JAV kariškiai ne vieną kartą yra pareiškę viešai, kad Rusija kelia egzistencinę grėsmę JAV. Dabar elitas – įvairių tarnybų ir politinis – tą grėsmę pradėjo matyti, todėl ir JAV iš tiesų keičiasi požiūris. Bet kol kiekviena šalis nepajaus tos grėsmės savo kailiu, bus iš tikrųjų labai sunku susitarti, o paskui imtis kontrpriemonių.
Ačiū už pokalbį.
