Generolo Jono Žemaičio karo akademijos ginkluotės dėstytojas A. Plokšto tvirtina, kad dronai yra efektyvus ginklas, kuriuo galima pigiai pasiekti karo tikslus. Todėl dronų naudojimas šiuolaikiniame kare turėtų dažnėti. Dėstytojo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl nepavyko ukrainiečių kontrpuolimas fronte buvo ta, kad dėl dronų viskas matoma realiu laiku, todėl fronto linijose sunku suburti tankus ir artileriją.
„Šitas karas atskleidė ne tiek, kad atsirado nauji koviniai pajėgumai pačių dronų, o atskleidė ekonominę pusę. Galima labai pigiai pasiekti gerą efektą išnaudojant praktiškai žaislus.
Tai, mano nuomone, jau negrįžtama, nes nebūna taip, kad suradus naują kariavimo būdą, staiga kas nors jo atsisakytų. Ypač, jeigu jis yra tikrai efektyvus“, – sako A. Plokšto, kuris užsimena, jog savadarbiai dronai gali kainuoti ir vos 500 eurų.
Kas turėtų priimti galutinius sprendimus?
Nesutariant, kieno rankose turėtų būti galutinis sprendimas sprendžiant klausimus, susijusius su karo pramone, Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas A. Pocius tvirtina, kad tai turėtų būti kolektyvinis karininkų, politikų ir NATO sąjungininkų sprendimas.
„Mes esame kolektyvinės gynybos dalis ir turime užtikrinti tą sąveiką. Kaip ir radijo ryšio priemonės turi būti suderintos, ginklų rūšys, supraskime, kad tam tikra karinė technika taip pat turi būti suderinta.
Viena dalį turi suderinti karininkai, kita dalis yra ta, jog reikia derinti politinius įsipareigojimus, na ir be abejo yra ta dalis, kuri turi būti derinama diplomatijoje, nes vis dėlto esame NATO nariai, sąjungininkai ir visi turime apie tai kalbėtis“, – nuomone dalinasi A. Pocius.
Visgi Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) prezidentas V. Sabaliauskas mano, kad finalinius sprendimus turėtų priimti karininkai.
„Paraginti, pastimuliuoti, pamasažuoti galbūt reikia tą temą, kad ji būtų aktualesnė ir labiau apsvarstyta, bet finalinį atsakymą turėtų pasakyti karininkai“, – sako V. Sabaliauskas.
buvęs premjeras, Seimo narys S. Skvernelis įsitikinęs, kad svarbiausia, jog politikai ir vyriausybė, rinkdamasi prioritetus, į ką reikėtų investuoti karo pramonėje, būtinai atsižvelgtų į karinės vadovybės ir užsienio ekspertų patarimus.
„Tą patarimą, pirma, gali suformuoti tik tai karinė vadovybė. Bet tas nuomones girdėti ir vertinti reikia ne tik tai savų pranašų, bet pasižiūrėti ką kiti ekspertai kalba. Galbūt reikėtų pasidaryti neformalias, uždaras diskusijas“, – sako S. Skvernelis.
Vyksta nuolatinis bendravimas
Kalbėdamas apie Lietuvos institucijas, buvęs kariuomenės vadas nesutinka, jog Lietuvos gynybos sluoksniuose vyrauja neigiamas nusistatymas prieš dronų vystymą. Politikas tvirtina, jog vyksta nuolatinis bendravimas tarp Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir kariuomenės bei Krašto apsaugos ministerijos atstovų.
Bendraujama su ekspertais iš Ukrainos ir kariaujančiais karininkais, kad būtų aiškinamasi kokia įranga efektyviausiai naikina priešus. Lankomasi Lietuvos įmonėse, kurios gamina dronus ir antidroninę įrangą.
Tiesa, A. Plokšto iškelia problemą, jog kariniai pirkimai nėra pakankamai greiti ir vyrauja rizika, jog kol kariuomenė nusipirks reikalingą ginkluotę, ji spės pasenti.
„Dabar, kol vyksta karas, aš net nebūčiau už tai, kad pirktume tą, kas šiandien yra efektyvu. Nes vienu ar kitu atveju, karas pasibaigs ir paprastai po karo prasideda analizės ir matosi kokia kryptimi toliau vystysis ginkluotė“, – kalba A. Plokšto.
A. Pocius aiškina, jog priežastis, dėl ko įranga pasensta, yra ta, kad vykstant karui, karinė įranga yra nuolat tobulinama, todėl pramonei, kuri yra sudariusi ilgalaikius kontraktus ir vykdo serijinę gamybą, atlikti pakeitimus yra gana sudėtinga.
Dėl to, Seimo nario nuomone, reikia palaikyti nuolatinį kontaktą su Ukrainoje karo operacijų židiniuose esančiais specialistais, bei kuo daugiau išnaudoti Lietuvoje esančias įmones, kurios gamina dronus ir antidroninę įrangą.
Tankai – seniena?
Kylant diskusijoms ar tankai nebėra pasenusi karybos priemonė, A. Plokšto tvirtina, kad tankai yra esminė šiuolaikinės kariuomenės dalis, be kurios laimėti neįmanoma. Tačiau dėstytojas pritaria, kad šiuolaikinius tankus reikėtų tobulinti, kadangi jie yra per silpnai apsaugomi nuo oro atakų.
„Aš ir šiandien likau tankistas vien dėl to, kad be tankų negalima laimėti karo. Bet dronai keičia mūšio lauką negrįžtamai. Ir mūsų reikalas ne tiek įsisavinti kuo daugiau dronų, o išmokti gintis prieš dronus, nes priešas neabejotinai turės jų ir turės jų daugiau.
Tai čia kalba eina ne apie tai ar reikalingi, ar nereikalingi tankai, o apie tolesnį jų tobulinimą. Žinoma, ta modernizacija irgi kainuos, tai bloga žinia yra ta, kad geresnis tankas, bus dar brangesnis“, – sako A. Plokšto.
Dėstytojas prideda, kad pavojų kelia ir tai, kad ateityje sunkumų kels ir dronai, kuriuos valdo dirbtinis intelektas.
Jo teigimu, tokį droną praeitų metų balandį rusai jau išbandė, ir nors iki šiol nuo mažų dronų būdavo galima apsisaugoti radioelektroninėmis priemonėmis, išplitus automatiniams dronams, šios priemonės nebebus veiksmingos.
S. Skvernelis sako, kad dabartinių karų kontekste, yra esantis už dronų, kaip karinių ginklų, bei modernių technologijų vystymą.
„Ne veltui Ukrainos kariuomenė įkūrė atskirą padalinį, dronų armiją, kad galėtų su tuo iššūkiu sėkmingai dorotis. Modernios technologijos tikrai ima viršų ir vien palyginimai, kad tanką, kainuojantį 200 ar 300 milijonų eurų, gali sunaikinti kelis tūkstančius kainuojantis dronas...“, – mintimis dalinasi S. Skvernelis.
Lietuvoje potencialo yra, tačiau užsakymų trūksta
V. Sabaliauskas sako, kad dronų vystymo potencialas Lietuvoje yra pakankamas, kad būtų gaminami tiek karinės, tiek civilinės paskirties dronai. Tiesa, LGSPA prezidentas tvirtina, kad dronų kūrimo kompleksiškumas priklauso ir nuo jų paskirties.
„Yra įvairių dronų. Yra vieni, kuriuos pakankama surinkti ir jie jau tampa dronais, bet yra tokių, į kuriuos įdėta labai daug darbo, tiek kūrybinio, tiek protinio.
Kuriamos įvairios programinės įrangos, kurios apdoroja didelius kiekius informacijos, pavyzdžiui, sekti taikinį, atpažinti taikinį, orientuotis neturint jokių signalų ir panašiai“, – pasakoja V. Sabaliauskas.
Jam antrina ir A. Plokšto, kuris sako, kad Lietuvos įmonių kuriami dronai yra išbandomi ir Ukrainoje. Dėstytojas taip pat išskiria, kad itin svarbu tobulinti žvalgybinius dronus, kuriuos būtų sunku nuslopinti radioelektroninėmis priemonėmis bei puolimo dronus, kuriuos valdytų dirbtinis intelektas.
Visgi, LGSPA prezidentas teigia, kad Lietuvos įmonėms, kuriančioms dronus, užsakymų trūksta, todėl norint, kad gynybos pramonė Lietuvoje klestėtų, reikėtų, kad valstybė pasirūpintų dronų pirkimu.
„Kol nebus valstybinių užsakymų remti Ukrainą, siųsti į Ukrainą įrangą, pagamintą Lietuvoje, tol mūsų gynybos pramonė tinkamai ir neatsikels. Dabar užsakymai yra vienkartiniai, nėra tęstinumo.
Vienas užsakymas neduoda aiškumo, kas bus po pusmečio ar po metų. Reikia galvoti apie tęstinumą, kad gamintojas galėtų pasiruošti reikiamą kiekį detalių ir žmonių, reikalingų gamybai“, – sako V. Sabaliauskas.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
