Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, nuomonės formuotojams ir tinklaraštininkams, kurie dar vadinami vlogeriais, turi būti taikomos atsakomybės už jų skleidžiamą turinį įvairiose platformose – „YouTube“, „Facebook“, „TikTok“.
„Dabar šiems skaitmeninio verslo rinkos dalyviams nėra taikomos viešosios informacijos skleidėjams būdingos atsakomybės, o jų veikla – tinkamai nereglamentuota. Visgi laikmečio tendencijos ir sparčiai populiarėjanti jų veikla ne tik Lietuvoje, bet ir svetur, diktuoja neišvengiamą jų veiklos teisinį reguliavimą ir priežiūrą. Juolab, kad šie rinkos dalyviai daro vis didesnį poveikį ir įtaką visuomenėje“, – sako A. Marcinkus.
Reguliuodama nuomonės formuotojų ir tinklaraštininkų veiklą Lietuva nebūtų naujokė – pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje jų veikla jau prižiūrima.
Naujienų portalo lrytas.lt direktorius ir vyriausiasis redaktorius Tautvydas Mikalajūnas įsitikinęs, kad šiems rinkos dalyviams jau laikas pradėti taikyti tokias pat pareigas ir atsakomybes, kaip ir tradicinei žiniasklaidai.
„Lietuva pribrendo šiems pokyčiams, tad delsti nereikėtų. Šiuo metu nuomonės formuotojai ir tinklaraštininkai gali skleisti kokią tik nori nuomonę, informaciją ar reklamą, tačiau jiems netaikoma viešosios informacijos skleidėjams įprasta atsakomybė. Šie rinkos dalyviai iš savo veiklos uždirba ir gauna pajamas, bet už nieką neatsako, nes tai traktuojama kaip saviraiška, nors jie yra verslo subjektai“, – teigia T. Mikalajūnas.
Delfi l.e.p. vyriausiasis redaktorius Kęstutis Cemnolonskis atkreipia dėmesį ir į tai, kad tradicinės žiniasklaidos atstovai, priešingai nei tinklaraštininkai ir nuomonės formuotojai, yra atskaitingi ne tik Žurnalistų etikos inspektoriui, bet turi ir savireguliacijos institucijas, kurios akylai stebi žurnalistų veiklą.
„Savęs žurnalistais nevadinantys, tačiau auditorijoms turinį kuriantys žmonės visuomenėje yra tapatinami su žiniasklaida. Melagienų, sąmokslo teorijų kūrėjai ar tiesiog įvairių produktų reklamuotojai neprisideda prie pasitikėjimo žiniasklaida, todėl atsakomybė turėtų galioti ir šiems skaitmeninės rinkos dalyviams, kuriantiems audiovizualinį turinį. Dabar yra tinkamas laikas sureguliuoti šią sritį ir visiems, norintiems skleisti turinį, nuomonę bei reklamą šimtatūkstantinėms auditorijoms, pritaikyti tas pačias taisykles“, – tvirtina K. Cemnolonskis.
Naujienų portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis įsitikinęs, kad ypatingai didelis dėmesys turėtų būti skiriamas tinklaraštininkų ir nuomonės formuotojų skleidžiamai melagingai informacijai, kuri, kai kuriais atvejais, gali būti net pavojinga žmonių sveikatai.
„Kaip ir tradicinei žiniasklaidai, taip ir šiems skaitmeninės rinkos dalyviams būtina numatyti aiškią atsakomybę, kas gresia už skleidžiamas melagienas. Ypač, kai interneto erdvėje plinta informacija apie abejotiną ar įstatymu uždraustą politinę propagandą, abejotinus gydymo būdus, dėl kurių nukenčia žmonės. Svetur yra pavydžių, kai nuomonės formuotojas buvo nubaustas keliolikos tūkstančių eurų už tai, kad skleidė melagingą informaciją apie skiepus. Lietuvoje taip pat reikalingos priemonės, kurios padėtų sumažinti dezinformacijos srautą“, – sako A. Anužis.
Žiniasklaidos bendrovės „15min group“ generalinio direktoriaus Tomo Balžeko teigimu, tinklaraštininkams ir nuomonės formuotojams, kurie lygiuojasi į žiniasklaidą ir kuria audiovizualinį turinį, teisės turi derėti su pareigomis.
„Taip pat svarbu nustatyti aiškias taisykles, kaip šie skaitmeninės rinkos dalyviai turėtų žymėti mokamą turinį, kuriamą kartu su partneriais ar jų užsakymu, kas yra įprasta tradicinėje žiniasklaidoje – naujienų portaluose, televizijose, spaudos leidiniuose, radijuje. Tai vyksta, vadinasi, būtinas ir atitinkamas reglamentavimas“, – teigia T. Balžekas.
Ekspertų nuomone, esant skundų ir pažeidimų dėl nuomonės formuotojų bei tinklaraštininkų veiklos, juos turėtų tirti etikos komisijos, savireguliacijos institucijos kaip įprasta tradicinėje žiniasklaidoje. Be to, tinlaraštininkų priežiūra leistų užtikrinti, kad jų kanaluose būtų laikomasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir komerciniam turiniui taikomų reikalavimų.
Būtinybė reguliuoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus atsirado 2021 m., perkėlus Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, o „vlogeris“, nors ir nėra apibrėžtas teisės aktuose, įprastai suprantamas, kaip žmogus, skelbiantis vaizdo medžiagą „YouTube“, „Facebook“, „TikTok“ platformose ir konkuruojantis su tradicine žiniasklaida dėl auditorijos.
LRTK siūlo nustatyti taisykles, pagal kurias tinklaraštininkai turėtų būti laikomi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjais ir apie savo veiklą pranešti šiai institucijai bei išimtis, kada neturėtų būti jais laikomi.
