Seminare buvo kalbama apie vieną iš didžiausių problemų atsiradusių dėl klimato kaitos. Tai yra karščio bangos. Kodėl būtent jos? Dėl to, kad karščio bangos lemia padidėjusį žmonių mirtingumą. Tai pastebėjo visų trijų Baltijos valstybių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai.
Estija
„Numatoma, kad dėl klimato kaitos Europoje daugės ekstremalių meteorologinių įvykių, tokių kaip karščio bangos. Jos padidins žmonių sergamumą ir mirtingumą”, – kalbėjo Mait Sepp iš Tartu universiteto.
Visoje Europoje pranešama apie didėjantį pavojų sveikatai. Tačiau aukštesnės temperatūros pavojus sveikatai būna didesnis vėsesniuose klimatuose, nes kitur žmonės yra pratę prie karščio.
„Remiantis tyrimu dėl aukštų temperatūrų ir mirtingumo Estijoje 1997-2013 m. bendras mirštamumas padidėjo 1,68%, nes metinė vidutinė temperatūra Estijoje padidėjo 1 ° C ”, – kalbėjo M. Sepp.
Remiantis ankstesniu tyrimu, kai mes pastebėjome statistiškai reikšmingą mirtingumo padidėjimą esant 27 ° C temperatūrai, buvo nustatytos karščio dienos (dieną ne mažiau kaip 27 ° C)
Aukštesnės temperatūros ateityje turės didelį poveikį visuomenės sveikatai. Tačiau, galima prielaida, kad poveikis gali sumažėti prisitaikant prie temperatūros.
Taip pat yra kitokio poveikio sveikatai, pavyzdžiui, ligos, susijusios su vektoriniu laikotarpiu, alergijos žiedadulkėms, maisto saugos, su vandeniu susijusios problemos, UV ir kt
Lietuva ir Latvija
Visais atvejais, kai buvo užfiksuotas šilumos bangos (30 laipsnių ir daugiau), bendras mirtingumas Vilniuje išaugdavo.
„Lietuvoje didžiausias mirčių skaičius (nuo širdies ir kraujagyslių ligų) buvo pastebėtas šilumos bangos metu 2010 m. Liepos 10-27 dienomis”, – kalbėjo Doc. dr.Justas Kažys.
Didžiausios tikėtino bendro mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiaus reikšmės buvo užfiksuotos 9-ąją šilumos bangos dieną. Rezultatai rodo širdies ir kraujagyslių ligų sezoniškumą. Širdies ir kraujagyslių ligos dažniau pasitaiko žiemą, nei vasarą.
Karštis turi įtakos tiek skubios pagalbos skambučiams.
Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje žmonės miršta ir dėl šalčio poveikio, kuris išliks rajone ir ateinančius metus.
Latvijoje vidutinis metinis karščio bangų sukeltas mirčių skaičius yra daug didesnis, nei bet kokio kito ekstremalių oro sąlygų atveju.
Metinės vidutinė oro temperatūros pakilimas matomas ir grafike.
Padidėjusi temperatūra sustiprina širdies ritmo sutrikimus ir stenokardiją. Todėl šiomis ligomis besiskundžiantys atsiduria rizikos grupėje.
Nuolatinis dienos oro sąlygų pakeitimas ateityje gali pakelti sergamumo bei mirtingumo skaičius. Tokios ligos kaip, pvz., alerginis rinitas (žiedadulkės), melanoma ir katarakta (UV spinduliai) turės geresnes sąlygas klestėti.
