Prieš penkerius metus kurorto paplūdimiai brangiai maitinti smėliu, dabar jiems vėl būtinas papildymas. Tačiau jau dabar aišku, kad šią vasarą prie tilto poilsiautojų rankšluosčių tilps mažiau.
„2011–2012 m. buvo užvežta apie 300 tūkst. tonų, kubų smėlio, tai ta pusė, mes manom, kad stabilizavosi šiek tiek, aišku, ją kažkada tai reikės pakartot, bet jinai didelių problemų nekelia. Bet žymiai didesnė problema tai yra šiaurinė dalis nuo tilto iki Rąžės upelio“, - TV3 kalbėjo Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas.
Paplūdimiai siaurėja visame Lietuvai priklausančiame pajūrio ruože, geriau tik Kuršių nerijoje. Tai lemia ir gamtinės, ir žmogaus sukeltos priežastys. Audros vis dažnesnės, stipresnės ir labiau ardančios, nei sunešančios smėlį.
„Kylantis vanduo, vis tiktai neslėpkime, vandens lygis kyla, turim kaimynus rusus, kurie ima saugoti savo krantus, aš kalbu apie Karaliaučiaus sritį, jie labai intensyviai naudoja priemones, kas stabdo smėlio patekimą į mūsų krantus, plius turime Nemuną, kuris irgi prarado savo galią, anksčiau irgi nešdavo nemažai smėlio į mūsų priekrantę kaip tokią papildomą dalį smėlio, ir, aišku, tranzitą blokuojantis mūsų Klaipėdos uostas“, - Klaipėdos universiteto mokslininkas Nerijus Blažauskas.
Į jūrą išsikišę molai veikia dvejopai. Kopgalyje smėlis kaupiasi, tačiau už šiaurinio molo paplūdimio beveik nebeliko. Molai stabdo smėlio kelionę į šiaurinę pusę. O ir paties smėlio visoje grandinėje mažėja.
Išsamiau - TV3 reportaže.
