„Visi suprantame, kad uosto plėtra – būtina. Kad tai strateginis, valstybinis objektas, kuriam reikia plėtotis. Tačiau mūsų paplūdimiai, yra lygiai toks pats rekreacinis turtas. Tad jeigu vienas vystosi kito sąskaita, tai jau nebėra gerai,“ - tv3.lt situaciją komentavo asociacijos „Baltijos slėnis“ direktorius Dr. Nerijus Blažauskas.
Paplūdimių būklė kasmet prastėja
Apie prastą ir kasmet vis blogėjančią paplūdimių būklę aktyviai imta kalbėti tuomet, kai uostas pradėjo planuoti savo plėtrą. Tuomet sujudo Melnragės, Girulių bendruomenės ir pradėjo domėtis, kokios bus pasekmės.
„Paplūdimių tyrimus, stebėjimus mes atliekame nuolat, ir apie prastą jų situaciją nuolat kalbame. Kad imtis priemonių jau reikėjo prieš 100 metų, taip pat akcentuojame. Tačiau Klaipėdoje – nieko nedaroma. Tai, kad jie kasa ir pila švarų smėlį – gerai. Tačiau to vienkartinio pripylimo į priekrantę nepakanka. Žinoma, kad smėlis nedingtų iš sistemos, tai – teisingas veiksmas. Tačiau nėra kompleksinių, strateginių krantų priežiūros priemonių. Nėra pamatuota, paskaičiuota, kiek ir kur reikia pilti, todėl tai daroma nedėsningai. Tad toks chaotiškas smėlio pylimas – kasdieninis ūkio tvarkymas. Su krantų būklės gerinimu ar bent jau atstatymu, tai nieko bendro neturi,“ - įsitikinęs mokslininkas.
Krantų situacija gerokai pablogės vykdant uosto plėtrą. Todėl Klaipėdos vadžia, vertindami uosto plėtros projektus, didelį dėmesį, anot mokslinino, turi atkreipti į tai, kaip uostas siūlo tvarkyti krantų eroziją.
„Uostui besiplečiant, statant molus, yra blokuojama smėlio pernaša iš pietinės dalies pagal Neriją, į šiaurinę pusę. Ten, kur smėlio prirūksta, būtent šiaurinėje pusėje, yra daug aktyvesnė erozija. Ten krantams pavojus yra didesnis, kad jo būtų mažiau reikia atsatatyti smėlio balansą, jo tūrius priekrantėje, kad smėlio būtų pakankamai tiek pietinėje, tiek ir šiaurinėje dalyje. Nes jo čia kasdien vis mažiau,“ - aiškino dr. N. Blažauskas.
Reikalingas nuolatinis krantų pildymas smėliu
Šiuo metu smėliui iš pietų (vienintelio smėlio šaltinio) patekti į šiaurinę pusę, trukdo molų veikla.
„Tas smėlis, kuris dabar yra šiaurinėje pusėje, kiekvienos audros metu yra nešamas į Šventąją ir Latviją. Tad, jeigu besiplėsdamas uostas nesiims jokių priemonių, ir smėlis nebus perkeliamas ar papildomas, ilgoj, o gal ir ne tokioj ilgoj perspektyvoj, visi šiaurinėje pusėje esantys krantai bus probleminiai. Jie tiesiog ims stokoti smėlio,“ - perspėjo mokslininkas.
Anot jo, vykdant uosto plėtrą, būtina numatyti strateginį veiksmų planą dėl nuolatinio krantų pildymo smėliu.
„Jeigu uostas iš savo plėtros uždirbdamas skirtų kasmet kažkokį numatytą, strateginį, ilgalaikį finansavimą būtent krantų smėlio papildymui ar panašiom veiklom, tai problema būtų dalinai išspręsta. Tai nusimatyti galima jau dabar, kai dar tik kalbama apie uosto plėtros projektus,“ - įsitikinęs dr. N. Blažauskas.
Jei nieko nedarysi – jūra nueis į miestą
Palangos valdininkai tikina, jog jeigu nebus imtasi priemonių, jūra nueis į miestą ir pradės plauti gatves.
Baltijos jūros vandens lygis per 40 metų, pakilo 15 centimetrų. Dėl dažnų audrų jūra priartėjo prie kopų. Nuplaudama smėlį, ji gerokai sunaikino ir apsauginį Palangos kopagūbrį, esantį netoli gelbėjimo stoties.
Anot Palangos valdininkų, kopagūbrį būtų galima išsaugoti, pajūrio ruožą nuolat papildant smėliu. Tačiau lėšų, tvarkyti pietiniam Palangos paplūdimio ruožui – nenumatyta. Jų tikimasi sulaukti iš Europos Sąjungos.
Pagal 2014-2020 m. krantų tvarkymo programą šiems darbams iš ES fondų numatyta beveik 5 mln. eurų. Tačiau jie skirti tik smėliu papildyti Palangos paplūdimį ties Birutės kalnu. Lėšų naudoti labiausiai jūros ardomam šiauriniam paplūdimiui neleidžia įstatymas.
Šiemet kopagūbrį žadama saugoti uždengiant jį šakomis.
