Švelninant karantino sąlygas, nuo gegužės 4 dienos, pirmadienio, yra leidžiama be apribojimų išvykti iš Lietuvos. Nuo pirmadienio išvykimui atidaryta siena su Baltarusija, tik sugrįžti atgal į Lietuvą gali būti sudėtinga.
Iš kaimyninių valstybių Baltarusija ir Latvija leidžia įvažiuoti kitų šalių piliečiams, o Lenkija ir Rusija šiuo metu užsieniečių neįsileidžia.
Ar pavyks išvengti antrosios bangos?
„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad kol kas Lietuvai puikiai sekasi kovoti koronaviruso pandemijos fronte.
„Sekmadienį buvo užregistruoti vos 4 nauji koronaviruso atvejai, o nuo Velykų savaitgalio (t.y. balandžio 12 dienos) naujų atvejų skaičius milijonui gyventojų buvo trečias pagal mažumą visoje ES (mus aplenkė tik Graikija ir Slovėnija), tad Velykų egzaminą išlaikėme.
Pergalės koronaviruso pandemijos fronte taip pat leis sušvelninti netektis ekonomikos fronte (valstybei jas švelninti sekasi ne taip gerai), nes, pavyzdžiui, kuomet ispanams šį savaitgalį pirmą kartą per 48 dienas buvo leista trumpam tam tikromis nustatytomis valandomis išeiti į lauką (apie parduotuves ir restoranus nėra net kalbos), vienu dideliu restoranu tapusios Vilniaus gatvės pilnos knibždėjo žmonių. Lietuva šį kartą lenkia ir Estiją (pvz. Estijoje vis dar nedirba prekybos centrai ir dauguma ne maisto prekių parduotuvių).
Tad jei išvengsime antrosios pandemijos bangos, Lietuvos ekonomika turi šansus išbristi iš ekonominės krizės su žymiai mažesniais nuostoliais nei kitos ES šalys“, – savo „Facebook“ profilyje skelbė ekonomistas.
Ragino neskubėti atidaryti sienų: ypač su Rytų valstybėmis
Ekonomistas Ž. Mauricas ragino neskubėti atidaryti sienų, o ypač su kaimyninėmis Rytų valstybėmis.
„Tik reikia nepaskubėti atsidaryti sienų (ypač su kaimyninėmis Rytų valstybėmis), nes jau netolimoje ateityje Europa pasidalins į dvi stovyklas: tas šalis, kuriose koronaviruso pandemija bus įveikta ir tas, kuriose dar nebus įveikta. Jei Lietuva pateks į pirmąją grupę, tai jai suteiks didelį konkurencinį pranašumą“, – rašė ekonomistas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis pažymėjo, kad dabar yra duotas leidimas išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją, bet ne atvykti į Lietuvą.
„Tai yra esminis dalykas. Baltarusija priima atvykėlius, suteikiama galimybė išvykti, tik klausimas, ar galima ir kaip parvykti. Kaip suprantu, taip paprastai į Lietuvą nebeparvyksi. Rusija ir Lenkija yra uždariusi savo sienas. Kol kas tokia Lietuvos pozicija suprantama ir atrodo pagrįsta.
Situacija rodo, kad jokia valstybė pavieniui negalės įveikti pandemijos. Todėl išėjimas iš karantino turėtų būti koordinuotas veiksmas, apie ką kalbėjo valdžios ir ES atstovai.
Problema, kad kai kurios valstybės į karantiną net nebuvo įžengusios kaip kaimyninė Baltarusija ir tai kelia nerimą: kiek galimas atsivėrimas tokioms valstybėms, kurios neįvedė griežtų priemonių, kurių reakcija buvo pavėluota ir matome ženklų užsikrėtusiųjų augimą.
Ką daryti su tokiomis valstybėmis ir jų piliečiais? Čia klausimas daugiau net ne mūsų valdžios atstovams, o tarptautinių institucijų klausimas tų valstybių vadovybei“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Skvernelis: judėjimas per sieną su Lenkija bus lengvinamas
Artimiausiu metu gali būti lengvinamas judėjimas per sieną su Lenkija, po pokalbio su šios šalies ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu pirmadienį teigia Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.
„Bendrai sutarėme sudaryti sąlygas lengvinti pasienio gyventojų judėjimą per sieną“, – Vyriausybės pranešime cituojamas premjeras.
Jo teigimu, pirmasis žingsnis galėtų būti pasienio su Lenkija darbuotojų judėjimo ir studentų mainų atnaujinimas.
Pasak S. Skvernelio, koordinuoti Baltijos valstybių ir Lenkijos veiksmai prisidėtų ir prie visos Europos Sąjungos aktyvesnio veikimo valdant koronavirusą.
„Šiame kontekste Lietuvos ir Lenkijos pramonės įmonės kviečiamos bendradarbiauti tiekiant medicinos įrangą ir priemones regiono ir ES rinkai“, – rašoma pranešime.
Lietuva ir Lenkija kovo viduryje atkūrė pasienio kontrolę ir uždarė sienas užsieniečiams, taip siekdamos sulėtinti koronaviruso plitimą.
Panaikinti apribojimai išvykti iš Lietuvos
Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas, nuo pirmadienio Lietuvos piliečiams be apribojimų galima išvykti iš šalies. Nuo kovo vidurio iki šiol iš šalies leista tik užsienyje dirbantiems arba gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Nuo karantino pradžios iki šiol iš Lietuvos pasieniečiai neleido išvykti daugiau kaip puspenkto šimto žmonių.
Iš kaimyninių valstybių Lenkija ir Rusija šiuo metu užsieniečių neįsileidžia, Baltarusija ir Latvija kitų šalių piliečiams įvažiuoti leidžia.
Iš Lietuvos į Latviją nuo pirmadienio galima išvykti per Būtingės–Rucavos, Saločių–Grenstalės ir Smėlynės–Medumi kontrolės punktus. Į Baltarusiją asmenys patekti galėtų per šiuo metu veikiančius Medininkų–Kamenyj Log, Šalčininkų–Benekainių ir Raigardo–Privalkos punktus.
Pasieniečiai atkreipia dėmesį, kad dėl galiojančių apribojimų išvykstantysis į Baltarusiją iš jos namo galės grįžti tik per Lenkiją ar per Latviją. Iš užsienio į Lietuvą grįžę asmenys turės laikytis laikytis 14 dienų saviizoliacijos.
Užsieniečių atvykimas į Lietuvą ir toliau draudžiamas. Išimtis taikoma tik vežėjams, diplomatams, kariams. Lietuvos pasieniečiai nuo karantino pradžios į Lietuvą neįleido žmonių.
Baltarusijoje per parą nustatyti 784 nauji atvejai, keturi mirė
Baltarusijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė dar keturi žmonės, o bendras aukų skaičius padidėjo iki 103, pirmadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija.
„Mirė 103 pacientai, kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija. Visi jie turėjo įvairių lėtinių ligų“, – nurodė ministerija.
Pirmadienio duomenimis, šalyje COVID-19 testais nustatyta iš viso 17 489 asmenims. Per parą buvo nustatyti 784 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
Nuo protrūkio pradžios iš gydymo įstaigų išrašyti 3 259 koronavirusine infekcija persirgę pacientai. Šalyje jau atlikta 211 369 tyrimai dėl COVID-19, iš jų 8,2 proc. rezultatai buvo teigiami.
Rusijoje per parą nustatyta per 10 tūkst. naujų atvejų, 76 mirė
Rusijoje antrą dieną iš eilės per parą buvo nustatyta daugiau kaip 10 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, pirmadienį pranešė Informacijos centras koronaviruso padėčiai stebėti.
„Per praėjusią parą Rusijoje patvirtintas 10 581 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejis 82-uose regionuose. Be klinikinių simptomų užregistruoti 5 352 atvejai (50,6 proc.), Maskvoje – 5 795 atvejai“, – rašoma centro pranešime.
Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyti 145 268 COVID-19 atvejai 85-iuose šalies regionuose. Per parą užsikrėtusiųjų skaičius išaugo 7,9 procento.
Per praėjusią parą užfiksuoti 76 letaliniai atvejai, iš jų 35 – Maskvoje. Bendras mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius šalyje padidėjo iki 1 356. Per parą iš ligoninių buvo išrašyti 1 456 pasveikę asmenys, iš jų 544 – Maskvoje. Nuo epidemijos pradžios pasveiko 18 095 žmonės. Rusija tampa nauju koronaviruso pandemijos epicentru, kai daugelis Vakarų Europos šalių jau pradeda švelninti taikomas karantino priemones, sumažėjus užkrečiamumo ir mirštamumo rodikliams.
Nepaisant spartaus naujų atvejų skaičiaus augimo oficialus mirštamumo rodiklis Rusijoje tebėra žemas, palyginti su tokiomis šalimis, kaip Italija, Ispanija ir Jungtinės Valstijos. Rusų pareigūnai tikina, kad tai pasiekti padėjo skubūs sprendimai uždaryti šalies sienas, taip pat vykdomas platus testavimas. Visgi kritikai abejoja oficialiai skelbiamais skaičiais.
Valdžia pratęsė karantiną iki gegužės 11 dienos. Pareigūnai taip pat nurodė, kad pasibaigus šiam terminui suvaržymai palaipsniui gali būti atšaukti. Skirtinguose Rusijos regionuose taikomi nevienodi suvaržymai.
Protrūkio Rusijoje epicentru tapo šalies sostinė, kur nustatyta maždaug pusė visų koronaviruso infekcijos atvejų. Maskvos meras Sergejus Sobianinas įspėjo, kad „grėsmė, regis, didėja“, ir paragino miestiečius šventiniu laikotarpiu paisyti karantino ir kitų kovos su virusu priemonių.
