„Ši situacija atidengia tam tikras sistemines problemas (...), kurios pasimatė dabar visu rimtumu, kai bent jau dalis mažesniųjų įstaigų tikrai susidūrė ir su personalo trūkumu: iškritus net ir gana nedideliam skaičiui sveikatos priežiūros darbuotojų, įstaigos tapo nepajėgios užtikrinti paslaugų teikimo, teko pasitelkti didesnes, organizuojančias gydymo įstaigas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė A. Veryga.
„Pamatėme, kad tas regioninis organizavimo, valdymo ir koordinavimo modelis visiškai pasiteisina, jis nenuskriaudžia tų rajoninių ligoninių, o atvirkščiai – suteikia joms tam tikrų privalumų ir saugumą visomis prasmėmis: ir personalo, ir paslaugų organizavimo. Manau, kad tam tikras pamokas mes išmoksime“, – pabrėžė jis.
Keli ankstesni A. Verygos bandymai inicijuoti gydymo įstaigų tinklo pertvarką baigėsi nesėkmingai.
2018-aisiais Seime buvo pavykę priimti reformą įteisinančius įstatymus, tačiau juos grąžinus prezidentei Daliai Grybauskaitei, parlamentarai pritarė tuometinės šalies vadovės veto.
2019-ųjų pradžioje nauji ministro Seimui pristatyti projektai neįveikė net pateikimo stadijos. Tada A. Veryga pareiškė, kad nebeteiks šio klausimo Seimui, nes nemato tame prasmės.
Šiuo metu A. Veryga taip pat laikosi nuomonės, kad pasiekti rimtų permainų sistemoje šioje kadencijoje nėra galimybių.
„Nežinau, ar galima tikėtis jau kokių nors reformų, puikiai suprantate, kiek yra likę laiko iki Seimo rinkimų. Rimtas reformas įgyvendinti reikia laiko – joms suplanuoti, joms pasiruošti ir, galų gale, joms padaryti. Bet tam tikri dalykai vyksta ir dabar“, – tvirtino jis.
