Apie tai, kodėl neimame pavyzdžio iš Lenkijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas ir asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Dabar Lietuvos keliai, palyginus su kitomis valstybėmis, pavyzdžiui Lenkija, yra tragiški. Kokie tie mūsų keliai?
M. Švaikauskas: Šiai dienai turime apie 37 proc. blogos būklės kelių. Bet ne skaičiuose esmė, o jų kokybėje. Lyginamės su Lenkija – jie yra gerasis pavyzdys, kokius sprendimus valstybė yra priėmusi.
Iki 2008 m. keliai Lietuvoje buvo prioritetas ir finansavimas buvo skiriamas pagal poreikį ir būklę, kiek reikia keliams vystyti, prižiūrėti ir taip toliau. Tai nuo 2008 m. valstybė skiria keliams tiek, kiek gali.
Tuo tarpu Lenkija nuo 2004 m. yra priėmusi radikalų sprendimą didinti finansavimą. Radikaliai – tai 6 kartus. Jeigu 2004 m. buvo skiriama 4 mlrd. zlotų, tai dabar jie skiria 26 mlrd. zlotų. Jeigu mes finansavimą pradėjome mažinti, tai lenkai jį didino.
To pasekmė matosi dabar – nei keliai, nei tiltai per metus ar du nenusidėvės. Tai yra ilgų metų pasekmė, kad mes skiriame tiek, kiek galime finansavimo, o ne tiek, kiek reikia.
Kodėl taip yra?
Š. Frolenko: 4 iš 10 kilometrų yra prastos būklės. Klausimas, ar 2025–2026 m. pasieksime 40 proc. ar judėsime link 35 proc.? Dar reikia nepamiršti, kad šalia šios statistikos eina apie 30 proc. prastos, bet dar ne tokios blogos būklės keliai, kad mes juos vadintume prastos būklės.
Tai reiškia, kad mes turime apie 70 proc. kelių, kurie yra arba visiškai nudėvėti, arba greitu metu bus nudėvėti. Tai yra ilgalaikio neteisingo finansavimo ir neteisingo prioretizavimo pasekmė.
Tikrai galima džiaugtis, kad per pastaruosius kelis metus buvo rasti resursai ir jie yra reikšmingi, matome tam tikrus rezultatus. Bet, ką mes matome, kad tie resursai buvo surasti iš papildomų pajamų: europinių programų, karinio mobilumo programų, sušluojant visus europinius pinigus į 2024 m., nepaliekant 2025–2026 m. <...>
Tai, ar mes laikome infrastruktūrą prioritetu, ar ne? Turiu paprastą argumentą: suprantu, kad keliai konkuruoja su kitomis sritimis – švietimu, sveikatos sektoriumi, bet mes labai dažnai pamirštame, kad šie procesai veiksmingai veikia tik tada, jeigu mes turime tinkamą kelių infrastruktūrą. Tinkama infrastruktūra yra viena iš 3 esminių žmonių gyvenimo gerovės sąlygų. Ji eina šalia ryšio ir šalia energetikos.
O kokia situacija su keliais Lenkijoje?
Š. Frolenko: Turbūt visi vienaip ar kitaip pravažiuojame Lenkiją, jeigu norime patekti į likusią Europos dalį. Ne vienerius metus matome, kokie yra dideli pokyčiai ten vystomi.
Rezultatas aiškus: Lenkija suvokė, kad norint sėkmingos valstybės, kurioje žmonės turi socialines paslaugas, švietimo ir sveikatos paslaugas, ir ekonomines – be kelių visos šios politinės sritys neišsivysto.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
