marius švaikauskas

„Via Lietuva“ paskelbė viešųjų pirkimų konkursus dar dviem kelio Vilnius-Utena atkarpoms, bendrai siekiančioms beveik 20 km, rekonstrukcijos darbams atlikti. Šiuo metu fiziniai rekonstrukcijos darbai šiame kelyje jau vyksta 30 km ruože nuo Molėtų iki Utenos bei 2 km atkarpoje Utenos mieste, rašoma „Via Lietuva“ išplatintame pranešime spaudai. „Šį rudenį ir iki metų pabaigos didžiausias mūsų prioritetas – šio visam Šiaurės Rytų Lietuvos regionui svarbaus plento tolesnė rekonstrukcija.

Anksčiau neretai buvo sakoma, kad Lietuvos keliai – ypač tvarkingi ir lygūs. Tačiau šiandien susiduriame su visiškai kitokiu vaizdu – bene 50 proc. kelių yra prastos būklės. Kelių infrastruktūrai sutvarkyti reikia 5,4 mlrd. eurų, tačiau tiek pinigų biudžete keliams nėra.

Birželio pradžioje bus pradėti įgyvendinti Jonavos aplinkkelio statybų I etapo ir kelio Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo rangos darbai. Jonavos aplinkkelis papildys magistralinį kelią Kaunas–Zarasai–Daugpilis, bus itin svarbus karinėms reikmėms ir padės užtikrinti didesnį eismo saugumą.

Per mėnesį netoli 30 km siekiančioje atnaujinamo kelio atkarpoje jau atlikta 70 proc. visų paruošiamųjų darbų, išardyta 10 km ilgio betoninio kelio atkarpa.  Kovo 7 dieną kelio rekonstrukcijos darbai vienu metu buvo pradėti keliose Molėtai-Utena kelio vietose. Šiuo metu nuo Molėtų miesto pusės jau išardyta apie 6,5 km cementbetonio dangos, nuo Utenos miesto pusės – apie 3,5 km. Iš viso per mėnesį, vykdant rekonstrukcijos darbus, atlikta 70 proc. paruošiamųjų darbų.

Šiandien magistralėje Vilnius-Utena pradėti atkarpos nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto darbai. Vienintelio šalyje iš cementbetonio plokščių sudaryto kelio atkarpos, siekiančios beveik 30 km, rekonstrukciją „Via Lietuva“ (anksčiau – LAKD) planuoja baigti dar šiais metais. „Amžiaus statybomis“ praminto kelio rekonstrukcijos darbų nuo Molėtų iki Utenos sutartis Susisiekimo ministerijoje buvo pasirašyta vasario pradžioje.

Lietuvos automobilių kelių direkcija šiais metais skirs daugiau dėmesio pasienio kelių ruožų infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai. Bendrovė pasirašė sutartį dėl kelio atnaujinimo darbų šalia Lazdijų pasienio punkto. Taip pat bus tvarkoma buvusio Lazdijų pasienio kontrolės punkto teritorija. Šiais metais Kelių direkcija ketina pasirašyti ir INTERREG programos finansavimo sutartį, kuri suteiktų galimybę atnaujinti ir dar vieną, 10 km siekiančią atkarpą tarp Lietuvos-Lenkijos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija šių metų pavasarį planuoja pradėti tilto per Kruną, kuris užimą pirmąją vietą prasčiausios būklės tiltų šalyje sąraše, tvarkymą. Įmonė paskelbė viešojo pirkimo konkursą tilto rekonstrukcijos ir laikino tilto statybos darbams atlikti. Sprendimą judriausioje šalies automagistralėje pirmiausia pastatyti laikiną tiltą Kelių direkcija priėmė siekiant išvengti nepatogumų vairuotojams ir užtikrinti saugų ir sklandų eismo organizavimą šia kelio atkarpa.

2023-uosius metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) baigė atnaujinusi 380 km valstybinės reikšmės kelių, 30 km magistralinių kelių tinklo, sutvarkiusi 18 tiltų ir viadukų, rekonstravusi daugiau nei 13 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį Smiltynė-Nida, iš sąstingio išjudinusi ne vieną Valstybei ir visuomenei svarbų strateginį kelių infrastruktūros gerinimo projektą.

Šiandien atidaryta jau antroji šiais metais rekonstruojamos magistralės „Via Baltica“ dalis. Užbaigus šią kelio atkarpą, visas nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos atnaujinimo projektas pasiekė pusiaukelę. Eismui šiandien atidaryta nauja 6 km „Via Baltica“ kelio atkarpa rekonstruota į modernią 4 eismo juostų automagistralę, abipus jos ir atskirose vietose skirtinguose lygiuose įrengti jungiamieji ir apjungiamieji keliai, kurių bendras ilgis viršija 15 km.

Siekiant sumažinti nelaimių skaičių šalyje, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasižadėjo tęsti momentinių greičio matuoklių ir vidutinio greičio matavimo sistemų diegimą, o iki kitų metų planuojama įrengti 6 momentinio greičio matuoklius ir 54 vidutinio greičio matavimo sistemas. Tuo metu susisiekimo ministras užsimena, kad policija yra pateikusi ir daugiau pasiūlymų, kurie leistų sumažinti nelaimių skaičių keliuose.

Premjerė Ingrida Šimonytė iškilmingai paskelbė apie dar vieno magistralės „Via Baltica'' ruožo statybas. Vienas svarbiausių kelių šalyje kenčia nuo didžiulės mašinų apkrovos, įvyksta daug eismo nelaimių. Vairuotojai pikti: sako, kol kelias nepermirko žuvusių žmonių krauju, Vyriausybė nesiėmė sprendimų. Keliu „Via Baltica“ nuo Kauno link Lenkijos per parą pravažiuoja apie 14 tūkstančių automobilių. Daugiau nei pusė iš jų – vilkikai.

Naujasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad įmonė privalo keisti požiūrį – nustoti dėl visų nesėkmių kaltinti per mažą finansavimą bei liautis prašyti papildomų pinigų iš valstybės biudžeto, kai jų galima rasti kitur. Penkerių metų kadencijai išrinktas M. Švaikauskas sako, kad nebūtų pretendavęs į šias pareigas, jeigu LAKD nebūtų tapusi akcine bendrove.

Akcine bendrove nuo sausio tapusiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) nuo penktadienio vadovauja Marius Švaikauskas. Iki praėjusio gruodžio jis dirbo energetikos bendrovės „Epso-G“ fizinio barjero programos pasienyje su Baltarusija direktoriumi.  Naująjį generalinį direktorių penkerių metų kadencijai išrinko LAKD valdyba, pranešė direkcija.  M. Švaikauskas įmonėje žada nulinę toleranciją neskaidriems sandoriams, sprendimams, pirkimams bei asmeniams ryšiams.

Gyventojams dažniau ir greičiau brangs vanduo. Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuri leis bendrovėms dažniau nei vieną kartą per metus kelti geriamojo vandens kainą ir pradėti tai daryti jau gruodį. Kokios kainos bus, priklausys nuo dujų, elektros kainų ir nuo to, kiek bendrovės išleis pinigų savo infrastruktūrai gerinti, vamzdynams atnaujinti ir kitiems darbams.

Trečiadienį pristatyta didžiųjų Lietuvos miestų vandentvarkos įmonių įkurta asociacija „Vandens jėga“: ji sieks mažinti vandens kainų skirtumus miestuose ar regionuose, spręsti brangstančių energetikos resursų keliamas problemas.

Kauno senamiestyje grėsmę kelia ten griūvanti žydų ligoninė. Nuplyšo tentas ir tinkas skraido ant praeivių ir gretimų namų. Kauno valdžia pastato savininkus apkrovusi didžiausiais galimais mokesčiais, šie kasmet moka dešimtis tūkstančių eurų, bet pastato netvarko. Sunerimo ir paveldosaugininkai, mat nyksta unikalūs saugotini elementai. „Aš čia gimiau šitoj ligoninėj, tai taip, kad buvo kažkada ji veikianti“, – sako kaunietė Aušra.

Iš pareigų traukiasi „Vilniaus vandenų“ vadovas Marius Švaikauskas.  Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Tai, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Nusprendžiau palikti „Vilniaus vandenis“, valdyba patvirtino mano prašymą ir šiandien yra paskutinė mano darbo diena čia. Artėjančių švenčių fone darbo kabinete kraunantis daiktus aplanko dvejopas jausmas.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ antradienį pranešė negalinti vienareikšmiškai sutikti su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) išvada, kad dėl liepos mėnesį šulinyje žuvusių trijų darbuotojų atsakomybė tenka tiek jiems patiems, tiek įmonei.  Anot įmonės, VDI specialistai konstatavo, kad liepos 21 dieną trys darbuotojai vandentiekio šulinyje žuvo dėl deguonies stygiaus.

Praėjusią savaitę darbo metu tragiškai žuvus trims bendrovės darbuotojams, „Vilniaus vandenys“ peržiūri darbo procesus, darbą reglamentuojančias saugos procedūras ir darbų saugai skiriamas investicijas. Stiprinant darbų saugumą įmonėje, vadovybė kreipiasi ir į pačius darbuotojus. „Nuo nelaimės nesame apsaugotas nė vienas, nelaimės nutinka. Tačiau įmonė turi gyventi toliau ir išmokti pamokas, kad ir kokios skaudžios jos bebūtų.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Vilniuje ekologinė nelaimė, kai dėl vamzdžių avarijos į Nerį pateko apie 30 tūkst. kubų nuotekų, kilo dėl atraminės sienos griūties, nustatė avarijos analizę atlikę mokslininkai.

Jau kitą savaitę Vilniaus gatvėse pradės patruliuoti Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos kontrolės pareigūnai. Jie aiškinsis, ar miestiečiai netriukšmauja neleistinu metu, ar tvarkingai laiko ir vedžioja naminius gyvūnus. Pareigūnai taip pat drausmins chuliganus. Šis padalinys įsteigtas atsižvelgiant į tai, kad policija dėl ribotų galimybių šiuo metu negali skirti tinkamo dėmesio nedideliems viešosios tvarkos pažeidimams.