Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Kongreso metu diskutuota, kokia turėtų būti aukštojo mokslo reforma, jog Lietuva neprarastų talentų ir būti pripažinta tarptautinėje erdvėje.
Siūlo palikti du universitetus
LVK prezidentas Valdas Sutkus kalbėjo, kad renkant diskusijos temą dauguma verslininkų pripažino – švietimo ir aukštojo mokslo reforma kritiškai svarbi Lietuvos ateičiai.
Jis siūlo, kad Lietuvoje reikėtų 2 universitetų bei kelti konkursinį balą.
„Galbūt mums reikia turėti du gerus plataus profilio universitetus: vieną Vilniuje, kitą – Kaune. Tie žmonės, kurie prie vairo, turėtų pasitarti, rasti sprendimus, kad ir kėdžių visiems užtektų ir pyktis nereikėtų. Tada turėtume kitą kokybę. Konsolidacija reikalinga, nes suteikta ir viešųjų ryšių prasme atveria galimybę parodyti, jog aukštasis mokslas Lietuvoje eina į priekį.
Be to, manome, kad 4 balai turėtų būti tas minimumas, kurį peržengus galima garbingai vadintis studentu ir studijuoti“, – pabrėždamas kokybės svarbą sakė jis.
Pasak V. Sutkaus, universitetas nėra vienas beorėje erdvėje, jis visuomenėje vertingas tiek, kiek visuomenė gauna iš jo naudos.
„Jei universiteto absolventai neranda darbo arba dirba pagal ne savo specialybę, tai kažkas negerai su programomis, su universitetais. Valstybė turėtų reaguoti, ji laisva skirti pinigus ten, kur mano, kad reikalinga jos piliečiams.
Mane nustebo ir nudžiugino šio ryto žinios, kad Vilnius 80 vietų į priekį pažengė pasauliniame reitinge. Tai geras ženklas, turime potencialo, noro, ir viduramžių, ir modernesnių laikų tradicijų. Mums reikėtų konsoliduotis, matyti ateitį, suprasti, kad švietimas – garantas, nuo kurio priklauso ateitis. Jei visi sutarsime Seime, savivaldybėse, universitetuose, tada eisime į priekį“, – kalbėjo V. Sutkus.
Panaikinus krepšelių sistemą viskas išsispręstų
„Biotechpharma“ vadovas Vladas Bumelis diagnozavo – aukštasis mokslas serga. Dėl to būtina struktūrinė reforma. Kaip? Jis siūlo pasirinkti universitetų finansavimo kelią.
„Finansavimas krepšeliais priviso kaip spuogai. Dėl to susikūrė 1600 programų. Ar mums tiek reikia? Atsirado 21 universitetas. Turime apie 22 mokslo institucijas. Nebeliko kokybės. Principas – kuo daugiau, sunaikino visą švietimo sistemą. Įdiegimas krepšelių nieko gero nedavė.
Yra du būdai gydyti. Mažinti skaičių naikinant nereikalingus universitetus ir mažinti skaičių konsoliduojant.
Manau, kad nauda atsiras, jei nuo 2018 m. bus naikinama krepšelinė sistema, kuri veda prie kiekybės, o ne kokybės. Turi ženkliai sumažėti programų skaičius. Pakeista finansinė sistema pati priverstų susijungti universitetus. Tada būtų buvę demokratiškiau“, – mano V. Bumelis.
Taip pat jis įsitikinęs, kad jei jau Lietuva nori tapti lydere aukštojo mokslo srityje, derėtų apsibrėžti, kur tokių šansų ji turi. Pasak jo, pasaulyje tokiais tikrai nebūsime, mažai tikėtina ir, kad Europoje išsiveršime į priekį. Tačiau yra šansų tapti lyderiais tarp Baltijos ar Šiaurės šalių.
Didesni atlyginimai dėstytojams – sumažinus universitetų skaičių
Jog universitetų Lietuvoje yra per daug mano ir Kauno Technologijų universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas. Jis kaip ir V. Sutkus mano, kad Lietuvai užtektų 2 universitetų.
Svarbu ir tai, kad tie universitetai pritrauktų užsienio studentus, kurie atneštų ir pinigus bei investicijas Lietuvai. Jo teigimu, šią dieną universitetuose užsienio studentai sudaro, geriausiu atveju, 5 proc. visų besimokančių.
P. Baršausko įsitikinimu, jei yra kalbama apie mokslo kokybę, tai derėtų nepamiršti, kokius atlyginimus gauna dėstytojai. Šią situaciją taip pat pakeistų sumažėjęs universitetų skaičius.
„Su tokiais atlyginimais dėstytojams, apie jokią ateitį, talentų pritraukimą ir kokybę neturime ką kalbėti. Žinoma, visoms aukštosioms mokykloms atlyginimų nepakelsi. Turi būti keletas su išryškintais kriterijais. Dabar diplomai nuvertinti, dalijami į kairę ir į dešinę, darbdaviai nepatenkinti.
Negalime investuoti į visus universitetus, reikia išsigryninti į kuriuos. Kas su kuo jungsis? Turime apie principus ir pridėtinę vertę kalbėti, kurią universitetai duos miestams, valstybei. Vyksta bandymai daryti pseudo junginius ir tikėtis, kad už tai duos pinigų. Pinigas už kokybinį produktą turi ateiti. Vienas iš jų įdarbinimo kriterijus. Bet dabar Seime kalba nukreipiama kas su kuo, o ne turinys, esmė. Jei kokybinę kartelę rimtai iškelsim, savaime susijungs. Prižadu, per 2 metus susijungimai bus. Bet reikia tos aukštos kartelės“, – sako jis.
Politologas Ainius Lašas prisideda prie manančiųjų, kad konsolidacija yra protingas žingsnis. Sujungus universitetus, bendruomenėse atsirastų masiškumas, kuris dėstytojams leistų ne tik kokybiškiau dėstyti, bet ir vykdyti mokslinę veiklą.
„Jei mokslą universitete remia tik kokie psichologai, ta sritis miršta, nes tie žmonės nebeturi laiko daryti mokslo, augti. Du universitetai Lietuvai yra per akis“, – taip pat pripažįsta jis.
Sprendimą reikia priimti nedelsiant
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas universitetų sujungimą pagrindžia tuo, kad kai kurie specializuoti universitetai vieni numirtų. Pavyzdžiui, ūkio sektoriuje specializuotas universitetas „numirtų“ per 2–3 metus.
Tačiau pasak viceministro, tai nereiškia, kad mums nereikia ten buvusių specialybių.
„Jei tas universitetas integruotųsi į didesnį, nedusintume nei dėstytojų, nei studento, o leistume išgyventi. Reikia vienu metu optimizuoti tinklą, pakeisti finansavimą ir investuoti į žmones“, – sako jis.
Tiesa, G. Viliūnas pastebi, kad per šį mėnesį neįvykdžius reformos, vėliau gali būti per vėlu.
„Šiandien svarbus laikas. Jei sprendimo nepriimame birželį tada gali būti, kad griūties procesas prasidės. Nebesuspėjame su 2018 m. įstojimo procesu, nebegalima pakeisti finansavimo sistemos, vėluoja ES struktūrinių fondų investicijos ir tuos pinigus reikia grąžinti Europos Komisijai. Prarandame prestižą, kokybę, negalime kelti atlyginimų, nes deginame pinigus šildydami pastatus, kurių nereikia“, – pabrėžė viceministras.
