Politologas Marius Laurinavičius šią situaciją apibūdino sportiniu terminu, pasakant, jog Ukrainos padėtis juda į geresnę pusę.
„Iš esmės, tai yra Ukrainos ir Europos diplomatinė pergalė, jei sporto terminais kalbant, tai 1-0 Ukrainos ir Europos komandos prieš Rusijos ir Amerikos (JAV – red. pastaba) komandą“, – pamąstė ekspertas.
Jis pakomentavo, kaip į šią žinią sureaguotų Rusijos valdžios atstovai, tačiau, kol to sulauksime, dabar galima pasidžiaugti savotiška Ukrainos pergale.
„Kai Rusija sureaguos, tada ir pasižiūrėsime, todėl ir sakau, kad šiuo metu yra Ukrainos ir Europos pergalė, nes čia yra bendras Ukrainos ir Europos planas, kuris tose derybose pavyko Saudo Arabijoje.
Čia priklauso ne tiktai nuo Rusijos. Čia visi kalba apie tai, kad kamuolys yra Rusijos pusėje, bet kamuolys dabar yra JAV pusėje. Tai dabar ir pažiūrėsime, ką D. Trumpo administracija padarys“, – pastebėjo ekspertas.
Ar Trumpas ir jo administracija kartais elgiasi impulsyviai?
Nors dabar yra džiaugiamasi JAV pasiūlytais palankiais sprendimais Ukrainai, iš ankstesnių įvykių galima susidaryti įspūdį, jog JAV mėgsta priimti drastiškus ir staigius nutarimus. Tiesa, politologas pabrėžia, jog jis nepastebi D. Trumpo valdyme ypatingų impulsyvumo požymių.
„Aš ir toliau nematau ten kažkokio ypatingo impulsyvumo. Aš matau nuoseklią D. Trumpo administracijos poziciją priimti Rusijos sąlygas ir jų pagrindu siekti tos taikos, kurios jie labai skubiai siekia“, – komentavo M. Laurinavičius.
Derybų nutarimai Saudo Arabijoje buvo reikalingas žingsnis
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigė, kad derybos tarp JAV ir Ukrainos yra esminis žingsnis, kadangi karas yra per daug užsitęsęs ir reikia jį nutraukti. Ukraina be atnaujintos karinės žvalgybos pagalbos iš JAV – neatsilaikytų Rusijai.
„Aš manau, tai yra žingsnis į priekį, bet koks žingsnis į taiką yra reikalingas. Tas karas jau tęsiasi daugiau negu trejus metus, reikia jį nutraukti.
Antra vertus, Ukraina neturėjo jokio pasirinkimo. Jeigu ji būtų atsisakiusi dėl ugnies nutraukimo, tai tada dar labiau įpykdytų Ameriką, kuri dar labiau nuo Ukrainos nusigręžtų.
Ir tikrai, Ukrainai be Amerikos karinės pagalbos ir ypatingai be Amerikos žvalgybinės informacijos vis dėlto dar labiau pralaimėtų Rusijai, jų teritorijos būtų užimtos ir čia būtų ganėtinai sudėtinga“, – tarė specialistas.
Rusija atsiduria labai nepatogioje padėtyje
Rusijai gali tekti nemalonus scenarijus, kadangi jiems dabar reikės apsispręsti, ar sutinka su JAV ir Ukrainos derybų sprendimu nutraukti ugnį 30-iai dienų. Kyla įtarimų, jog Rusija šiam sprendimui nesutiks ir kels savo sąlygas.
„Rusijai yra labai nenaudinga, nes dabar ji atsiranda toje blogoje nepatogioje padėtyje, ji turi atsakyti, ar mes priimame paliaubas, ar ne – ar sutinkame nutraukti ugnį, ar ne. Ir lyg šioliai nėra jokių ženklų, kad Rusija yra pasiryžusi tai daryti.
Tiesa, yra požymių, kad, manytina, jog ji griežtai tam priešinsis ir kels visokiausių reikalavimų, dalį, iš kurių Amerika nepritartų. Tai ji (Rusija) atsiras tokioje sudėtingesnėje pozicijoje.
Aš manau, kad iki vakar dienos Rusija jautėsi, kad Amerika labiau ją palaiko. Po vakar dienos tokio staigaus nutarimo, kur vyko derybos tarp Ukrainos ir Vašingtono, be Rusijos, tai ji turbūt ir galvoja, ką turi daryti.
V. Putinas gali taip drąsiai sakyti, kad „mes nepriimam“, bet tada, aš manau, kad Amerika pradėtų daryti kitokį spaudimą: daugiau sankcijų ir staiga vietoj V. Putino didesniu D. Trumpo draugu tampa Volodymyras Zelenskis“, – pasidalino savo mintimis politikos apžvalgininkas.
Ar Trumpas ir Putinas yra lojalūs vienas kitam?
Kaip kalbėjo K. Girnius, sunku yra vertinti D. Trumpo ir V. Putino bendravimą ir kaip tai gali pasisukti. Remiantis ankstesniais įvykiais iš D. Trumpo pirmosios prezidentavimo kadencijos, yra nutikę jo santykiai su V. Putino buvo visokie.
„Su D. Trumpu yra labai sunku prognozuoti. Reikia prisiminti, kad per pirmą kadenciją jis labai draugiškai elgėsi su Rusija, pasakė, kad labiau pasitiki V. Putino pasisakymais negu Amerikos žvalgybos įvertinimais dėl Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus.
Tačiau tada staiga supyko ir jis buvo pirmasis Amerikos prezidentas, kuris nutarė tiekti ginklus Ukrainai. Tai, šiuo atveju, draugai irgi gali pasikeisti.
Tą pirmą kadenciją D. Trumpas brangino savo santykius su Kinijos vadovais, bet tada po kiek laiko vėl pradėjo taikyti tarifus ir jie liko per Džo Bideno administraciją ir, ko gero, jau vėl bus didinami.
Tai, kažkuria prasme, D. Trumpo skelbiama draugystė nereiškia, kad jis nesiims nedraugiškų veiksmų prieš savo draugą kabutėse“, – sakė politologas.
Antradienį vykusios derybos tarp JAV ir Ukrainos
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad per antradienį Saudo Arabijoje vykusias JAV ir Ukrainos atstovų derybas buvo susitarta, kad JAV nedelsiant atnaujins karinės paramos teikimą Ukrainai, praneša AFP.
JAV taip pat vėl dalinsis žvalgybos duomenimis su Ukraina. Tuo metu Kyjivas pritarė JAV pasiūlytoms 30 dienų paliauboms kare prieš Rusiją.
Abi šalys taip pat susitarė kaip įmanoma greičiau pasirašyti sutartį dėl retųjų žemės elementų gavybos.
Tai pirmosios Kyjivo ir Vašingtono aukšto lygio derybos po to, kai praėjusį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą Ovaliajame kabinete viešai susiginčijo su JAV vadovu Donaldu Trumpu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
