Kandidatų į prezidentus pasirodymas antruose debatuose, kurių tema buvo socialinė politika, sveikatos apsauga ir švietimas, ekspertus nuvylė labiau nei pirmuose. Bene visi LRT.lt kalbinti ekspertai pripažįsta, kad į aukščiausią postą pretenduojančiųjų kalbose – mažai ugnelės, išradingumo, konkretumo. Didžiausią įspūdį, pasak ekspertų, rinkėjams padarė tie, kurie geriausiai valdė liežuvį. Išbaigtam šių debatų vaizdui pritrūko pagrindinės kandidatės – Dalios Grybauskaitės. Jos dalyvavimas, pasak ekspertų, būtų suteikęs diskusijai daugiau intrigos ir pakaitinęs kraują.
„Pasigedau konkrečių idėjų, minčių, ką kandidatai siūlo sprendžiant „Sodros“, sveikatos apsaugos problemas. Vis dėlto į klausimą „ką daryti?“ konkrečiau už kitus atsakė Artūras Zuokas ir Naglis Puteikis. Pastarasis dėl visų bėdų kaltino Konstitucinį Teismą, siūlė jį panaikinti. Dėl to galima ginčytis, tačiau jis savo kalbomis taikė tiesiai į taikinį – į nepatenkintųjų, viskuo nusivylusiųjų elektoratą. Nors jis kalba populistiškai, propagandine prasme tai skamba gerai“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorius Šarūnas Liekis.
Jo teigimu, ir antruose debatuose buvo matyti, kad Artūrui Paulauskui koją kiša Darbo partijos ideologija, jos nuostatos. „Paulausko visai neįdomu klausytis“, – įspūdžiais dalinosi profesorius. Š. Liekio manymu, geriausiai šiuose debatuose pasirodė A. Zuokas ir N. Puteikis, po jų rikiuotųsi Bronis Ropė, kuris labai energingai siūlo suteikti savivaldai kuo daugiau teisių. Kiti kandidatai, anot Š. Liekio, atrodė blankiai.
„Laidos vedėjui reikėjo net kelis kartus kartoti konkrečius klausimus, susijusius su „Sodros“ bei pašalpų politikos problemomis, nes kandidatai visai nukrypdavo į pievas – itin iškalbinga šių debatų ypatybė. Susidarė įspūdis, kad kai kurie pasisakantieji net ne iš karto suprasdavo, kokia konkreti problema apibrėžta klausime, ir todėl postringaudavo dar abstrakčiau“, – sako „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Jį labai nuvylė visų pasisakymai apie seksualinių mažumų teises. „Socialdemokratas Zigmantas Balčytis taip ir neišdrįso iki galo aiškiai suformuluoti tos europietiškos ir blaivios pozicijos homoseksualių porų santuokų atžvilgiu, o liberalas A. Zuokas ir visi kiti tiesiog skleidė buką provincialią propagandą apie tradicinę šeimą, matyt, būdami šventai įsitikinę, jog būtent tai mieliausia kiekvieno iš jų rinkėjų ausiai ir širdžiai“, – teigė V. Bruveris.
Vertindamas kandidatų pasisakymus kitomis temomis, jis išskyrė N. Puteikį, gana neblogai atrodžiusį ir praėjusį kartą. „Jeigu taip tęsis ir toliau, tai kitą ketvirtadienį jis turėtų atrodyti geriausiai – juk kita tema apie korupciją, o dabar jis atrodė taip gerai, panašu, taip pat dėl to, kad ir šioji tema buvo jam labai patogi. Jis galėjo kiek nori postringauti apie socialinę neteisybę. Žinoma, jo kalbų turinys šįkart buvo jau visai atvirai populistinis – kad ir apie Konstitucinį Teismą. Vertinant įtaigumo ir retorikos požiūriu, jis pasirodė tikrai gerai“, – mintimis dalinosi politikos apžvalgininkas.
Vis dėlto šį kartą su didelėmis išlygomis jis pirmą vietą skirtų A. Zuokui, antrą – N. Puteikiui, trečią – Z. Balčyčiui, kuriam į nugarą kvėpavo A. Paulauskas. B. Ropė ir Šventuoju Raštu besiremiantis Valdemaras Tomaševskis – paskutiniai.
Debatų atradimu N. Puteikį vadina ir portalo DELFI.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė. „Jei ne jo liguistas požiūris į Konstitucinį Teismą ir polinkis į sąmokslo teorijas, būtų pasirodęs bene geriausiai. N. Puteikis buvo pasirengęs neblogai, vaizdingai kalbėjo, buvo iš anksto apgalvojęs konkrečius pavyzdžius ir todėl atrodė empatiškai. Pagal visuomenės nuomonės apklausas po D. Grybauskaitės favoritais laikomi A. Paulauskas ir Z. Balčytis atrodė ganėtinai blankiai, ypač Z. Balčytis, kuris, atrodo, susirengė visiškai atsisakyti kovos. Man buvo staigmena, kad debatuose už Z. Balčytį įtikinamiau pasirodė net toks nepopuliarus kandidatas kaip B. Ropė. Nors jis nestokojo populizmo, bet pasirodė gana šeimininkiškas ir racionalus“, – teigė M. Garbačiauskaitė.
Jos manymu, visų kandidatų pasisakymuose buvo per daug populizmo ir per mažai konkretumo. „A. Zuokas, nuolat akcentuojantis tai, kad pagrindinis Prezidento tikslas – gyventojų pajamų didinimas, puikiai žino, kad tai nei patenka į prezidentūros veiklos sritį, nei yra taip paprastai įgyvendinama, kaip šis politikas bando pateikti. A. Zuoko pasisakymai apskritai kėlė klausimų apie jo pažiūrų nuoseklumą, nes jo pasisakymai apie gėjus – tikrai ne liberalo kalba. O V. Tomaševskis nuo konkrečių klausimų išsisukinėjo abstrakčiais išvedžiojimais, tokiais kaip „valstybė turi kovoti su korupcija ir šešėliu“, nors nekalbėjo, kaip tai gali būti daroma. Viską vainikavo V. Tomaševskio požiūris į gėjus: jis pavadino juos šalia mūsų egzistuojančiu blogiu“, – apie antrus debatus kalbėjo M. Garbačiauskaitė.
Ekonomisto socialinių mokslo daktaro Romo Lazutkos nuomone, debatuose apie socialinę politiką ir sveikatos apsaugą kandidatai nesužibėjo. Esą buvo nemažai klausimų, kuriuose kandidatai į prezidentus galėjo tiesiog išsakyti savo įsitikinimus, tačiau ne diskutuoti. „Jeigu turi tvirtas pažiūras abortų ar seksualinių mažumų klausimais, diskusija sunkiai galima, nes įsitikinimai yra sunkiai keičiami“, – sako prof. R. Lazutka.
Vis dėlto, jo nuomone, stipriausiai šiuose debatuose pasirodė valstiečių ir žaliųjų atstovas B. Ropė. „Atrodė, kad jis turi daugiausiai argumentų, yra geriausiai įsigilinęs į šią problemą ir situaciją šalyje. Sklandžiausiai aiškino savo idėjas“, – teigia R. Lazutka. Anot sociologo, originaliausias buvo N. Puteikis. Jis esą ne kartą diskusiją bandė pakreipti kita linkme, bandė kelti kitus, dar opesnius visuomenei klausimus. Tačiau N. Puteikiui esą dar trūksta įsigilinimo į detales.
Niūrų vaizdą R. Lazutkai paliko dabartinės valdančiosios daugumos partijų keliami kandidatai. Jie esą kalba viena, tačiau jų atstovaujamų partijų darbai rodo visai ką kita. Profesoriaus įsitikinimu, Z. Balčyčio, A. Paulausko ir V. Tomaševskio pasirodymas debatuose tik patvirtino tai, kad dabartinėje valdžioje nėra sutarimo ir bendrų idėjų, tikslų. Be to, jie neiškėlė jokių naujų siūlymų, idėjų. Nepateikė problemų sprendimo scenarijaus.
Tiesa, R. Lazutkos nuomone, V. Tomaševskis iš šios trijulės pasirodė bene geriausiai, nes labai aiškiai išsakė savo vertybinius ir moralinius įsitikinimus. Jis gynė poziciją, kuria vadovaujasi pats ir jo partija. Dažnas Šventojo Rašto citavimas gali būti svarbus ir paveikus tikintiesiems ar panašias vertybes turintiems rinkėjams. „Manau, tiems, kas žmogaus gyvybę vertina kaip šventą, neliečiamą dalyką, V. Tomaševskio pasisakymas patiko. Jis labai aiškiai gynė savo įsitikinimus, tačiau apie socialinę politiką ar sveikatos apsaugą iš esmės nieko nepasakė“, – sako R. Lazutka.
Profesoriaus manymu, prasčiausiai šiuose debatuose pasirodė A. Zuokas. „Buvo akivaizdžiai matyti, kad socialinis visuomenės gyvenimas nėra stiprioji A. Zuoko pusė. Jis – verslo žmogus. Pilnas verslo idėjų ir geriausiai supranta ekonominius klausimus, socialinės problemos nėra jo stiprioji pusė. Tai buvo akivaizdu“, – teigia R. Lazutka.
Jis šiuose debatuose labai pasigedo dabartinės šalies vadovės D. Grybauskaitės. Esą anksčiau ne kartą teko girdėti jos pasisakymus įvairiais socialinės politikos ir sveikatos apsaugos klausimais, todėl būtų buvę įdomu išgirsti, ar jos pozicija nepasikeitė. „Beveik prieš penkerius metus prezidentė viešai pasakė, kad, jos nuomone, „Sodra“ yra supuvusi, tačiau ką per tuos penkerius metus ji padarė situacijai pakeisti?“, – svarstė sociologas.
Politikos apžvalgininkui Vladimirui Laučiui geriausią įspūdį paliko A. Zuoko pasirodymas, nes šis politikas išmano sritis, kuriomis buvo diskutuojama, nuosekliai dėstė pažiūras ir raiškiai jas artikuliavo. „Antra vieta – Z. Balčyčiui. Nors jo kalbėjimas vargu ar atrodė įspūdingas, reikia turėti galvoje tai, kad jis yra labiausiai suvaržytas rinkimų dalyvis. Juk jo partijos pirmininkas yra Vyriausybės vadovas, jo partijos kolegos – ministrai ir komitetų pirmininkai. Tenka būti politiškai kukliam“, – svarstė V. Laučius.
Trečia vieta debatuose, V. Laučiaus manymu, tenka N. Puteikiui. „Kai kuriais klausimais pasisakė užtikrintai ir net įkvepiančiai. Kaip politikas N. Puteikis per labai trumpą laiką padarė didelę pažangą. Tačiau iš jo trykšta sunkiai valdomas noras pasidrabstyti purvais, o chuliganiškas elgesys visiškai netinka kandidatui į valstybės vadovus.
Ketvirta vieta – A. Paulauskui: vidutiniškas ir neįdomus pasirodymas. Penktoje vietoje – prastos savivaldos lygio politikas B. Ropė. Šeštoje vietoje – V. Tomaševskis, kuris per visus prezidento rinkimus turėjo tik vieną savęs vertą varžovą – Juozą Petraitį“, – teigė politikos apžvalgininkas.
LRT rengtus debatus vertino penki politikos, ekonomikos ekspertai ir politikos apžvalgininkai: naujienų portalo DELFI.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė, ekonomistas socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius socialinių mokslų daktaras Šarūnas Liekis, dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir politikos apžvalgininkas portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.