Taip nutiko dėl to, kad Vilnius net 40 proc. šilumos energijos pagamina degindamas itin brangias dujas ir nesugebėjo pasistatyti kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad toks Vyriausybės siūlomas problemos sprendimo būdas yra paprasčiausias pataikavimas rinkėjams bei lems, kad visa likusi Lietuva sumokės už Vilniaus savivaldybės neveiklumą. Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ jis atkreipė dėmesį, kad Vilniaus gyventojai paprastai gauna ir aukštesnį darbo užmokestį, bet juos vis tiek rems sąlyginai mažesnius atlyginimus gaunanti provincija.
„Bet kokios nuolaidos šildymui iš esmės mažina motyvaciją taupyti energiją, tai yra atlikti renovaciją, diegti žalią energiją, ja šildytis ir panašiai. Kitas dalykas, kad tai iš tiesų yra miestų problemos, o pats problemiškiausias miestas arba regionas šiandien dienai yra Vilnius, kuris vis dar sėdi ant dujų adatos ir nesugebėjo susitvarkyti savo problemų, skirtingai nuo Kauno ir Klaipėdos. Šiuo atveju ši nuolaida labiausiai bus skirta būtent Vilniaus miestui. Lietuva mokės Vilniaus miesto gyventojams už tai, kad jie nesugebėjo susitvarkyti savo problemų, bent jau savivalda. Šioje vietoje reikia pabrėžti, kad Vilniaus mieste gaunamos didžiausios pajamos visoje šalyje. Taigi mažesnes pajamas gaunantys žmonės sąlyginai turės dengti Vilniaus miesto išlaidas“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
„Kitas dalykas, kad PVM lengvata, o tiksliau, mokesčio nukirpimas iki nulio, paliečia visus gyventojus – ir tuos, kurie gali mokėti už šildymą, ir tuos, kurie negali mokėti. Tai reiškia, kad Gedimino prospekte keturių kambarių bute gyvenantis žmogus gaus nuolaidą šildymui, nors greičiausiai jo pajamos yra ganėtinai aukštos. Tai oponuoja kitai Vyriausybės minčiai, kad vis tik reikia duoti paramą tiems žmonėms, kurie negali mokėti už šildymą ir tai būtų daug tikslingiau. Jeigu mes ruošiamės deginti biudžeto pinigus, tai reikėtų daryti tikslingai, tai yra teikti paramą tiems žmonėms, kurie negali susimokėti už šildymą, bet ne visiems“, – sprendimo trūkumus vardijo ekonomistas.
Savo ruožtu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė pažymi, jog Vilniuje ar kituose miestuose gyvena įvairių žmonių ir ne visi jų uždirba didelius atlyginimus. Pasak politiko, apie įtemptą situaciją liudija miestuose paaugęs kompensacijų už šilumą prašančių gyventojų kiekis. Anot M. Lingės, Vilniuje tokių gyventojų padaugėjo dvigubai, Kaune – penktadaliu, Klaipėdoje – trečdaliu.
Kompensacijos už šilumą ir karštą vandenį nepasiturintiems gyventojams yra kitas būdas pagelbėti į sąskaitų spąstus patekusiems žmonėms. Ši priemonė Lietuvoje galioja nuolat, tačiau gyventojų pajamoms augant jos reikia mažesnei gyventojų daliai, o pajamoms mažėjant arba joms nuvertėjant, prašančių kompensuoti šilumos ir karšto vandens išlaidas kiekis auga.
Kompensacijos teikiamos gyventojams nepriklausomai nuo šildymo būdo – tiek tiekiant šilumą centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru. Pernai pirmąjį pusmetį kompensacijas už šilumą ir vandenį gavo apie 95 tūkst. žmonių, o nuo šių metų palengvinus galimybes pretenduoti į tokią paramą tikėtasi, kad skaičiai augs iki 110 tūkst.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M. Lingė teigia, kad prašančiųjų bus kur kas daugiau, nes energijos išteklių kainos labai kandžiojasi.
„Vilnius nėra toks vienalytis: nėra taip, kad jeigu gyveni Vilniuje, tai socialinis statusas yra apibrėžtas, kad būtų galima į vieną lentyną padėti. Labai įvairūs mūsų mikrorajonai, mikrorajonų daugiabučių gyventojai, jų pajamos ir atlyginimai“, – pažymi konservatorių atstovas.
Pasak jo, daugelis valstybių ieško būdu, kaip padėti savo gyventojams nepražūti dėl kosminiu greičiu augančių sąskaitų, o Lietuvos valdžios veiksmus veikia ir kaimyninė Lenkija. Ši valstybė pusei metų įtvirtino nulinį PVM tarifą maisto produktams, o degalams sumažino nuo 23 iki 8 proc. vieniems metams. PVM sumažintas ir dujoms, šilumai, elektrai.
„Mes matome, kas vyksta kitose Europos sostinėse, kokie sprendimai yra priimami. Ne paslaptis ir kaimyninės Lenkijos sprendimai taip pat vertė permąstyti, kaip reaguoti į situaciją, kad galėtume adekvačiau reaguoti į situacijos sąlygojamas problemas, atliepti į besikeičiančią situaciją“, - sakė M. Lingė.
Anot politiko, Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad šilumos kainų augimas miestuose, ypač Vilniuje, yra didžiausias, todėl reikėjo reaguoti į šią konkrečią situaciją. M. Lingė sutiko, kad PVM mažinimas gal ir nėra pati taikliausia priemonė, bet ji efektyvi, greitai pritaikoma ir laikina (tik keturiems mėnesiams), o nepasiturinčių žmonių problemas sprendžia savivaldybių mokamos kompensacijos už šilumą ir vandenį.
„Tiesiog dabar žiūrime į tą situaciją. Kiek teko domėtis Vilniaus miesto savivaldybėje Socialinės paramos skyriuje, tai krūvis per sausį yra išaugęs labai stipriai. Žmonės net svarsto jau dirbti savaitgaliais, nes nebespėja priimti besikreipiančiųjų paraiškų dėl šildymo kompensacijų. O ką jau kalbėti apie paraiškų išnagrinėjimą, reikalingų dokumentų vertinimą ir tos kompensacijos paskyrimą“, - kalbėjo M. Lingė.
Ekonomistas M. Dubnikovas Vyriausybės sprendimą vertina kaip silpnumo akimirką ir biudžeto lėšų taškymą. Jo nuomone, ištaškius biudžeto lėšas anksčiau ar vėliau Vyriausybė grįš su pasiūlymu didinti kuriuos nors kitus mokesčius.
„Aš manau, kad čia nėra nieko kito, kaip silpnumo akimirka, noras prisilyginti Lenkijai, pataikauti žmonėms, kurie išvadas daro tiesiogiai: va, Lenkijoje daromos PVM nuolaidos ir mes darykime. Bet tai klaidinga, tai biudžeto lėšų taškymas. Tai vėliau susives į paprastą dalyką: kils mintys apie tai, kad reikia didinti kitus mokesčius. Mokesčiai bus didinami tokiose srityse kaip gyventojų pajamų mokestis, tam tikros lengvatos bus nukerpamos, kurios palies vidutines pajamas gaunančius žmones, jaunas šeimas ir panašiai mainais į pataikavimą rinkėjams, galbūt pensinio amžiaus žmonėms, dar kažkam“, – teigė M. Dubnikovas.
Jis verčiau siūlė šiuos 23,3 mln. eurų, kurių biudžetas neteks PVM šilumai sumažinus nuo 9 iki 0 proc., skirti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtrai.
