Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pataisomis numatyta, kad neapmokestinamos pajamos nuo 2016 m. sausio 1 d. yra palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 Eur per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d. Anksčiau minėta suma siekė 3000 Eur.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis socialine tinkle „Facebook“ tikino, kad iš esmės Seimas apmokestino beveik visas pajamas, viršijančias 500 Eur per metus, iš palūkanų ir kapitalo prieaugio. Anot jo, tai reiškia, kad papildomai sutaupytos pajamos, jei nebus išleistos, bus apmokestintos dar kartą.
„Gavai pajamas ir susimokėjai GPM? Skubiai viską išleisk, nes jei taupysi ir iš santaupų gausi papildomas pajamas, dar kartą susimokėsi GPM. Aš suprantu, kad valdžios atstovams sunku prisiversti taupyti viešuosius išteklius (svetimus pinigus), bet kodėl ir gyventojai skatinami sekti šiuo išlaidavimo pavyzdžiu? Įstatymo pataisos priimtos, netaupymo „vertybė“ sėkmingai diegiama tautai“, – „Facebook“ rašo N. Mačiulis.
„Absurdas tame, kad metinis NPD (neapmokestinamas pajamų dydis – tv3.lt) darbo pajamoms yra 2400 eurų, o kapitalo pajamoms sumažinama iki 500 eurų“, – pridūrė ekonomistas.
N. Mačiulis pataria GPM taikyti bendrai asmens ir kapitalo, ir darbo pajamoms.
„Reikėtų skaičiuoti visas bendras pajamas (kapitalo ir darbo) ir nustatyti jiems bendrą neapmokestinamą dydį, pavyzdžiui, 5000 eurų per metus.
Visiems būtų vienodos sąlygos – nepriklausomai nuo pajamų šaltinio toks pats pajamų dydis neapmokestinamas. Jokios diskriminacijos. O dabar iš peštos vištos gavosi peštas gaidys“, – „Facebook“ įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
