neapmokestinamas pajamų dydis

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime iš esmės pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.  Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, pasiūlymas dėl MMA kaip kompromisinis dabar bus teikiamas Trišalei tarybai.

Trečiadienį Vyriausybėje skelbiama, kiek nuo kitų metų pradžios Lietuvoje bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių rodiklių priklauso, kiek pajamų į rankas gaus minimalią ar kiek didesnę algą uždirbantys darbuotojai. Lietuvos bankas skaičiavo, kad MMA nuo kitų metų turėtų būti 888 eurai. Tačiau darbdaviai ir Vyriausybė su tuo nesutiko.

Mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams kitąmet atlyginimai didės daugiau kaip šimtu eurų, kitiems – bent po keliasdešimt. Uždarbiai kiek ūgtels Seimui padidinus bazinės algos dydį. Tačiau patys tarnautojai šį pokytį vadina kosmetiniu, jų algos dažnai nesiekia tūkstančio eurų ir negali konkuruoti su privačiu sektoriumi. Ir biudžetinės įstaigos, ir statutiniai pareigūnai neprisišaukia naujų kolegų. Kai kur konkursus į laisvą vietą tenka skelbti ir po penkis kartus.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos 50 eurų iki 450 eurų nuo kitų metų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) įšaldymas Seime yra klaidingas sprendimas ir lieka moraline skola gyventojams, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.  Tuo metu finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad Vyriausybė ketina peržiūrėti NPD taikymo tvarką, nes dabartinė schema nepalanki vaikus auginančioms šeimoms.

Valdantieji yra pasiryžę nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą kai kuriems verslams. Esą tai jiems padėtų išgyventi popandeminį laikotarpį. Prezidentūra gana atsargiai žiūri į šią lengvatą ir siūlo geriau mažiau apmokestinti darbuotojus, kurie uždirba menkiausias algas. Jau netrukus Seimas turėtų galutinai priimti įstatymo pataisas, kuriomis vietoje įprasto 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo būtų taikomas lengvatinis 9 proc.

Antradienį Seimas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus daugeliui darbuotojų padidės į rankas gaunama alga. Tiesa, dėl to valstybės biudžetas neteks dalies pajamų, o tinkamam numatytų išlaidų finansavimui teks skolintis pinigų. Šias skolas teks grąžinti visiems mokesčių mokėtojams. Už įstatymo pataisas balsavo 110 Seimo narių, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos. Joms galutinai pritarus, nemažai darbuotojų algos į rankas gaus daugiau. Planuojama, kad priimtas įstatymas įsigalios liepos 1 d., tačiau jo nuostatos bus taikomos visoms šiemet gautoms pajamoms. Už įstatymo projektą po svarstymo balsavo 78 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 4 susilaikė. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, Seimui teks balsuoti dar kartą.

Netrukus bus pristatytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės. Tačiau Finansų ministras Vilius Šapoka sutiko anksčiau atskleisti savo planus. Be kitų užmojų, rengiamasi mokesčių sistemos pertvarkai bei žadama leisti žmonėms dar kartą apsispręsti, kaip kaupti pensiją. - Kokie svarbiausi darbai laukia ministerijos, vykdant Vyriausybės programą? - Yra labai aiškūs keturi prioritetai.

Kol naujai išrinkti politikai buria koalicijas ir derina būsimos vyriausybės programos nuostatas, pakalbėkime apie kirpėją – kirpėją Liusią. Kaip suprantate, kirpėja Liusia nėra kokia verslo magnatė, oligarchinės struktūros savininkė ar vartotojus drožianti monopolininkė. Tačiau nepaisant to, kad atstovauja patį smulkiausią verslą ir užsiima individualia veikla, kirpėja Liusia tapo kone valstybės biudžeto ir visos Lietuvos griovėja.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė liberalo Eligijaus Masiulio siūlymui padidinti neapmokestinamą pajamų dydį nuo 200 eurų per mėnesį iki minimalios mėnesinės algos dydžio (kuri šiuo metu siekia 350 eurų). Parlamentaro teigimu, priėmus šias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, būtų sumažinta mokestinė našta mažiau uždirbantiems asmenims. „Šiandien didžioji Lietuvos problema yra per maži darbo užmokesčiai, tad šiuo sprendimu bandome spręsti mažiausio darbo užmokesčio didėjimą.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI), siekdama padėti mokesčių mokėtojams teisingai užpildyti pajamų deklaracijas, skelbia dažniausiai daromas klaidas, dėl kurių gyventojai turi tikslinti duomenis. Kauno AVMI pastebi, kad šiemet gyventojai, pildydami deklaracijas, daro mažiau klaidų, tačiau jų pobūdis nesikeičia keletą metų: netiksliai deklaruojamas neapmokestinamas pajamų dydis, neįrašomas visos gautos pajamos, pamirštama deklaruoti nuomos pajamas.

„Darbiečiams“ laukiant finansų ministro socialdemokrato Rimanto Šadžiaus pozicijos dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo, premjeras žada nuo 2017 metų jį didinti. „Turime sudaryti sąlygas Lietuvos žmonėms, pirmiausiai tiems, kurie darbo pajamas gauna santykinai mažesnes, jiems turi būti toliau mažinama mokestinė našta darbo pajamoms – reiškia, didinti NPD, ir jis bus padarytas 2017 metais, tik šiandien negaliu pasakyti, kokiu procentiniu dydžiu“, – teigė Algirdas Butkevičius.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis pakeista iš palūkanų ir kapitalo prieaugio gautų santaupų apmokestinimo tvarka.

Viešojoje erdvėje užvirė sveikos diskusijos dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) sulyginimo su minimalia mėnesine alga (MMA). Didžioji dalis pasisakiusių ekonomistų sutinka su mūsų pasiūlyta mintimi – NPD turi augti ir logiška jį būtų prilyginti MMA. Dalis žurnalistų, pavyzdžiui, Edmundas Jakilaitis, ėmė tam oponuoti sakydamas, kad biudžetas negaus lėšų, o Darbo partijai šis projektas lyg ir konkuruos su kitu – minimalios mėnesinės algos didinimu, nors abu projektai mūsų ir yra pasiūlyti.

Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų, ekonomistai ir politikai tikina, kad tai geriausias šios vyriausybės sprendimas. Ekonomistas Gitanas Nausėda dar neseniai socialiniame tinkle rašė apie politikų nuoširdumo indeksą, kuris skaičiuojamas pagal neapmokestinamo pajamų dydžio ir vidutinio darbo užmokesčio santykį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo liepos 1 dienos didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalųjį valandinį atlygį. Ši žinia džiugina mažiausias pajamas gaunančius asmenis, tačiau turi ir kitą medalio pusę – vien tik keliant MMA ir nedidinant neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) valdžia siekia surinkti daugiau mokesčių valstybei darbdavių sąskaita.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo liepos 1 dienos didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalųjį valandinį atlygį. „Didinimas yra ne politinis, o atsižvelgus į ekonominius rodiklius.

Į tv3.lt naujienų portalą kreipėsi vilnietė Žana, kuri šiandien turi sumokėti 400 eurų Valstybinei mokesčių inspekcijai už „Sodros“ padarytą klaidą. Dviejų vaikų motina tvirtina, kad dėl klaidos ji neteks beveik visos mėnesio algos, o valstybės tarnautojai neprisiima dėl to jokios atsakomybės. Žana pasakoja, kad 2013 metais gimus vaikui, ji pateikė prašymą gauti motinystės išmokas iš „Sodros“ ir taikyti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2014 metų kovo mėnesio.

Į Kalėdų Senelio vaidmenį įsijautusio premjero A.Butkevičiaus juokeliai verčia už galvos susiimti ir verslininkus, ir ekonomikos ekspertus. Nuo sausio 1-osios didėsiantis minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) pradžiugins šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių, bet taps papildomu galvos skausmu regionuose dirbantiems verslininkams. Regionų verslininkai šiurpsta Nuo sausio 1 d. MMA Lietuvoje bus jau 1 000 Lt.

Mokesčių sistemą Lietuvoje išanalizavęs Investuotojų forumas valdžiai ketina siūlyti įteisinti kelis pakeitimus. Šaliai esą vertėtų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį pagal turto vertę, be išimties pirmajam būstui; peržiūrėti žemės mokestį ir atsisakyti kai kurių jo lengvatų; taip pat įgyvendinti anksčiau žadėtą galimybę įmonėms susigrąžinti PVM už naujus automobilius ir pagalvoti apie naujovę – šeimos deklaraciją.