Seimas sukruto gelbėti Lietuvos ekonominę padėtį. Naujausias „išradimas“ – įstatymu didinti minimalią algą iki 1000 litų. Ekonomistai paaiškina, kad pritarus tokiam „gelbėjimui“ nedarbu pasivysime Afrikos valstybes, o leisgyvės įmonės bankrutuos.
Lieps klestėti
Seimo Ekonomikos komiteto narys verslininkas Valdemaras Valkiūnas pasiūlė genialų planą, kaip išgelbėti skurstančius Lietuvos žmones. Jis nutarė įregistruoti įstatymų pataisas, kuriomis minimalus atlyginimas būtų didinamas nuo 800 litų iki 1000 litų per mėnesį. Motyvas – žmonės daugiau uždirbs, bus sumokama daugiau mokesčių, todėl valstybės biudžetas taip pat pasipildys, atsigaus vartojimas.
„Pasiūliau tai, kad būtų didesnis atotrūkis tarp minimalaus atlyginimo ir pašalpos. Kad žmogui būtų motyvacija dirbti, o ne sėdėti ir gauti pašalpą“, – paaiškino parlamentaras.
Jis nematė bėdos, kad dėl to galbūt padidėtų šešėlinė ekonomika ir daugelis būtų verčiami rinktis: arba eiti lauk iš darbo, arba gauti atlyginimą vokelyje.
„Dėl to mąstau apie kitą pasiūlymą: jei žmogų pagauna nelegaliai dirbantį ir jis dar gauna pašalpą, kad jis būtų eliminuojamas iš pašalpų gavėjų penkeriems metams. Jei pagauna antrą kartą – visam gyvenimui“, – viską numatė V.Valkiūnas.
Smulkiesiems verslininkams, neišgalintiems kelti algų, jis pasiūlė iškart užsidaryti.
„Žiūriu filosofiškai: jei verslininkas negali sumokėti darbuotojui tūkstančio litų, gal toks verslininkas tada iš viso nereikalingas?“ – nukirto jis.
Bankrotai akimirksniu
Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas neabejojo, kad, „praėjus“ tokiai pataisai, jau pirmą mėnesį sulauktume bankrotų pliūpsnio ir keliasdešimt tūkstančių naujų Darbo biržos klientų.
„Schema paprasta: jei minimali alga būtų nustatoma 1000 litų arba, pagal poną Valkiūną, dar geriau – 1500 litų, iškart užsidarytų daugybė mažų įmonėlių. Dėl to kažkam sumažėja konkurencija. Tad neva rūpinantis darbuotojais, valstybės interesais labai lengva susidoroti su savo konkurentais. Nors ir kaip tuo nenorėčiau tikėti“, – tvirtino D.Arlauskas.
Jam buvo keista, kad elementarios logikos nesupranta žmogus, užsiimantis verslu, arba jos kaip tik nenori suprasti. Todėl pasiūlė prisiimti seimūnams tiesioginę atsakomybę, jei jų siūlomi įstatymai daro žalą valstybei.
„Buhalteriniu skaičiavimu, taip, logika geležinė. Bet netikiu, kad įplaukos padidės. Žinome, koks įmonių mokumas, yra nemažai tokių, kuriose dirba vienas ar du žmonės, iš ko mažinti išlaidas? Kas nors turėtų būti atleistas, bet ką čia atleisti? Įmonė užsidarys. Rūpinimasis žmonėmis yra gerai, bet reikia žiūrėti, kokius padarinius tai sukels. Tai yra populizmas“, – sakė verslininkų atstovas.
Skaičiuoti Seimas nemoka
Aušra Maldeikienė, ekonomistė:
Minusų gali būti daugiau nei pliusų. Tai įgyvendinus, gali iškart sumažėti darbo vietų. Eksportui taip pat būtų problemiška: esame šalis, kuri eksportuoja santykinai pigias prekes, tad tai padidintų gamybos sąnaudas, prekės brangtų. Vienintelis klausimas: ar Seimo nariams taip tik atrodo, ar pateikti ekonominiai skaičiavimai? Tūkstantį kartų protingiau būtų minimalią algą gaunantiems žmonėms sumažinti mokesčių tarifą. Todėl kėlimas yra pernelyg drastiškas ir jis – visiškai ne laiku. Jei būtų pateikti konkretūs skaičiavimai, o ne toks nepagrįstas siūlymas, galbūt jį būtų ir galima svarstyti. Bet kol to nėra, siūlymas populistinis.
Ignas JAČAUSKAS
