Ketvirtadienį Vilniaus 2-osios apylinkės teismo kolegija priėmė verdiktą: L. Stankūnaitė negalės atstovauti dukrai, nes baudžiamojoje byloje minima, kad A. Ūsas tvirkino mergaitę jos motinos bute I. Gimbutienės gatvėje.
Teismas taip pat nutarė, kad ir N. Venckienė negali atstovauti nukentėjusiai mergaitei, bei skyrė globėju Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ketvirtadienį spaudos konferencijoje pateikė tarnybinio tyrimo išvadas dėl vaiko teisių apsaugos darbuotojos veiksmų iki bandymo perduoti mergaitę mamai ir kovo 23 dieną, kai prasidėjus grumtynėms nepavyko įvykdyti teismo sprendimo ir mergaitė nebuvo perduota Laimutei Stankūnaitei. Šiose išvadose siūloma Kauno ir Kauno rajono savivaldybių administracijų direktoriams įvertinti abi (Kauno ir Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyrių) specialistes, kurios dirbo su šia byla, ir kelti tarnybinės atsakomybės klausimą.
Tyrimo išvados:
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių veiksmų efektyvumo užtikrinant D.K. teises ir teisėtus interesus
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau tekste – Kauno m. VTAS, Kauno raj. VTAS) veiksmų efektyvumo užtikrinant vaiko teises ir teisėtus interesus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo dėl vaiko perdavimo motinai vykdymo laikotarpiu (nuo 2011-12-16 iki 2012-04-05).
Tyrimas pradėtas vaiko teisių apsaugos kontrolierės iniciatyva, gavus iš Kauno m. VTAS ir Kauno raj. VTAS informaciją, kad po Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo mergaitė, priešingai nei buvo įprasta kelerius metus, nebuvo vežama bendrauti su mama; augo emocinė įtampa tarp laikinosios globėjos, vaiko giminaičių iš tėvo pusės bei motinos; mergaitei, globėjos prašymu, buvo parinkta savarankiško mokymosi forma, kuri apribojo jos socializaciją; ir kt.
Šio tyrimo metu buvo vertinti Kauno m. ir Kauno raj. VTAS veiksmai, užtikrinant mergaitės ir motinos nenutrūkstamą bendravimą, jų tarpusavio ryšio palaikymą (atstatymą) bei įgyvendinant vaiko teisę augti biologinėje šeimoje; skyrių tarnautojų veiksmai priverstinio vaiko perdavimo motinai metu; skyrių veiksmai užtikrinant tinkamą laikinosios globėjos pareigų atlikimą ir sprendimai, susiję su globos vertinimu; skyrių veiksmai užtikrinant mergaitės asmens duomenų ir privataus gyvenimo apsaugą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė šio tyrimo metu nevertino aplinkybių, dėl kurių atliekami ikiteisminiai tyrimai ir tarnybinis patikrinimas Policijos departamente.
Iš vaiko teisių apsaugos kontrolierė, remdamasi tyrimo metu surinkta medžiaga ir duomenimis, padarė išvadas:
1. Dėl Kauno m. ir Kauno raj. VTAS veiksmų užtikrinant mergaitės teisę augti su motina bei jų nenutrūkstamą ir betarpišką bendravimą
Mergaitė iki Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dėl jos perdavimo mamai, ne laikinosios globėjos namuose susitikdavo ir bendraudavo su mama kelis kartus per savaitę, į susitikimus mergaitė vyko noriai.
Po minėto teismo sprendimo Kauno m. ir Kauno raj. VTAS, organizuodami teismo sprendime numatytus susitikimus, apsiribojo tik neutralios susitikimo vietos užtikrinimu, tačiau mergaitė į susitikimus su mama nebuvo vežama, motyvuojant jos nenoru.
Teismo psichologų ekspertų bei psichologų, dalyvaujančių motinos ir vaiko bendravime, išvados rodo stiprų emocinį mamos ir dukters ryšį bei neigiamą laikinosios globėjos, kitų artimųjų įtaką mergaitės nuomonei, bendravimui su mama, jų ryšio palaikymui bei vaiko perdavimui motinai.
Kauno m. ir Kauno raj. VTAS, spręsdami mamos ir vaiko bendravimo neutralioje ir jų bendravimo nevaržančioje vietoje klausimą, neatsižvelgė į nevienkartines ir vienareikšmiškas psichologų pastabas, kad mamos ir dukros bendravimas globėjos namuose yra nekokybiškas, į bendravimą nuolat įsiterpia mergaitės artimieji ir taip daro neigiamą įtaką vaiko emocinei būsenai bei bando formuoti mergaitės neigiamą požiūrį į mamą. Psichologai rekomendavo užtikrinti mamos ir dukters bendravimą ne globėjos namuose.
Kauno m. ir Kauno raj. VTAS, matydami, kad laikinoji globėja nevykdo pareigos paruošti mergaitę bendravimui su mama ir perdavimui jai, nekėlė atsakomybės už netinkamą globėjos pareigų vykdymą klausimo, taip pat, siekiant paruošti mergaitę bendravimui su mama ir perdavimui motinai, neužtikrino psichologinės pagalbos teikimo mergaitei.
Neatmestina, kad savalaikis adekvačių priemonių taikymas, sprendžiant vaiko paruošimo bendravimui su motina ir perdavimui jai klausimus, iš dalies būtų užkirtęs kelią 2012-03-23 priverstinio vaiko perdavimo metu įvykusiam incidentui, taip pat būtų apsaugojęs vaiką nuo papildomo traumavimo galimo pakartotinio priverstinio vykdymo metu.
2. Dėl mergaitės teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinant tinkamą laikinosios globėjos pareigų atlikimą ir jį vertinant (teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo vykdymo laikotarpiu)
Nustatytos laikinosios globos kokybės vertinimo aplinkybės leidžia manyti, kad vertinant laikinosios globos kokybę nebuvo atsižvelgta į laikinosios globos paskirtį, tikslus, globėjo pareigas, o taip pat sudaro prielaidas abejoti globos kokybės vertinimo ir vertintojų objektyvumu.
Vertinant globėjos pareigų atlikimą, nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad specialistai nustatė, jog globėja nesuvokia motinos svarbos vaikui, nepritaria mergaitės ryšiams su mama, nepakankamai suvokia bendraamžių svarbą ir nepakankamai tenkina globotinės socializacijos poreikį.
Surinkti duomenys leido padaryti išvadą, kad globėjos pareigų atlikimas buvo vertinamas formaliai, nesiekiant realių mergaitės teisių ir interesų užtikrinimo padėties pokyčių bei nustatytų globos trūkumų šalinimo.
3. Motinos valdžios ir laikinosios globėjos teisių ir pareigų konkurencija
Teismas atsisakė apriboti tėvų valdžią motinai ir priėmė sprendimą grąžinti jai mergaitę, todėl, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu mergaitei nustatyta globa turėjo būti panaikinta.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimą ir nepanaikinus globos mergaitei, motina neteko (priešingai nei nustatė teismas) galimybės įgyvendinti savo teises ir pareigas vaikui, o laikinajai globėjai palikta teisė spręsti esminius ir ilgalaikį poveikį vaikui turinčius (galinčius turėti) klausimus (psichologinės pagalbos teikimo, mokymosi formos parinkimo ir kt. klausimus).
Valstybės pareigūnų ir institucijų argumentai, kad nagrinėjamu atveju globa mergaitei negali būti panaikinta, nes ji liks be įstatyminio atstovo, nepagrįsti, kadangi panaikinus globą motina įgytų galimybę atstovauti vaiką pati. Pats vaiko fizinio neperdavimo motinai faktas negali būti pagrindas nustatyti (ar tęsti) vaikui globą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė konstatavo, kad tokia formuojama praktika yra ydinga ir neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio bei nacionalinių teisės aktų nuostatų, taip pat vaiko teisių prioritetiškumo principo užtikrinimo.
Kontrolierės nuomone, jei administracijos direktorius nepripažįsta netekusiu galios įsakymo dėl globos, globos tęstinumo (nutraukimo) klausimas turėtų būti sprendžiamas teisme.
4. Problemos vykdant teismo sprendimą dėl motinos ir dukters bendravimo bei mergaitės perdavimo motinai organizavimo
Surinkti duomenys atskleidė, kad:
4.1. Kauno m. ir Kauno raj. VTAS, galimai dėl praktinės patirties, sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus, trūkumo ir nepakankamos kvalifikacijos šioje srityje, negalėjo savarankiškai, pasitelkę socialinius partnerius, įvykdyti šio teismo pavedimo.
Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Kauno m. ir Kauno raj. VTAS specialistams trūksta teisinių žinių (įskaitant ir žinių apie tarptautinių bei nacionalinių teismų suformuotą praktiką), jie nežino savo teisių teismo sprendimų vykdymo procese ir nesupranta savo vaidmens jame. Nagrinėjama situacija parodė, kad būtina didinti Kauno m. ir Kauno raj. VTAS gebėjimus sprendimų priėmimo srityje, taip pat tikslinga į vaiko teisių apsaugos specialistų kvalifikacijos kėlimo programas įtraukti psichologinių žinių kursą, parengtą atsižvelgiant į darbo specifiką.
Egzistuojanti vaiko teisių apsaugos institucijų sistema lemia, kad sprendžiant mergaitės teisių ir interesų apsaugos ir gynimo klausimus, pagrindinis vaidmuo tenka Kauno m. ir Kauno raj. VTAS. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, kad institucijos, į kurias kreipėsi Kauno m. ir Kauno raj. VTAS dėl konsultacijų, savo kompetencijos ribose gali pareikšti nuomonę ar suteikti konsultacijas, tačiau Kauno m. ir Kauno raj. VTAS išlieka pareiga priimti konkrečius sprendimus ir atsakomybė už jų priėmimą.
4.2. Nustatyta, kad buvo nepakankamai išnaudotas bendradarbiavimas su kitais savivaldybių struktūriniais padaliniais (Teisės skyriais) bei paslaugas šeimai savivaldybės teritorijoje organizuojančiomis tarnybomis.
Tyrimo metu negauta duomenų, kad Kauno m. ir Kauno raj. VTAS iki kreipimosi į vykdomosios valdžios institucijas (dėl nepriklausomų specialistų paskyrimo globos vertinimui; ekspertų grupės, kuri nurodytų kokių veiksmų turėtų imtis Skyriai; psichologų ir vaikų psichiatrų skyrimo ir kt.), būtų išnaudoję bendradarbiavimo galimybes su kitų sričių specialistais pagal Skyrių veiklos teritorijas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, remdamasi Įstaigoje turimais duomenimis, padarė išvadą, kad Kauno m. ir Kauno raj. VTAS veikla, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo vykdymo laikotarpiu, buvo labiau nukreipta į formalizuotų procedūrų atlikimą (kaip užpildyti Vaiko grąžinimo tėvams aktą, kada turėtų būti naikinamas įsakymas dėl globos nustatymo, kokių veiksmų imtis ir pan.), o ne į pagalbos ir paslaugų teikimo mergaitei užtikrinimą.
5. Kauno m. ir Kauno raj. skyrių tarnautojų veiksmai priverstinio vaiko perdavimo metu
Iki 2012-03-23 vykusio nesėkmingo vaiko priverstinio perdavimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo konsultacijose Kauno m. ir Kauno raj. VTAS ne kartą išaiškino jų įgaliojimų apimtis teismo sprendimų dėl vaiko perdavimo vykdymo procese. Buvo nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos specialistai turi laikytis antstolio patvarkymuose nurodytų rekomendacijų, jei antstolis tokias pateikia, bei pažymėta, kad įstatymai savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui nesuteikia teisės stabdyti vykdymo procesą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierei pateikti dokumentai rodo, kad 2012-03-23 priverstinio vaiko perdavimo metu dalyvavusios Kauno raj. VTAS vyr. specialistės viena iš pareiginių funkcijų – vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ar kitos vaiko buvimo vietos. Ši funkcija leidžia tikėtis, kad minėta tarnautoja turi išmanyti ar būti susipažinusi su teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko paėmimą iš šeimos tiek atvejais, kai vaikui gresia pavojus, tiek vykdant teismo sprendimus.
Iš tyrimo duomenų matyti, kad Kauno raj. VTAS vyr. specialistei patvarkymas dėl 2012-03-23 teismo sprendimo vykdymo buvo pateiktas likus pusvalandžiui iki vaiko perdavimo pradžios, šiai specialistei taip pat buvo pateikta susipažinimui 2012-03-22 teismo nutartis dėl leidimo prievarta paimti vaiką. Teismo nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad teismas įvertino psichologų išvadas, jog „mergaitė yra visiškai neparuošta perdavimui mamai ir bus psichologiškai traumuojama abiem atvejais: tiek perdavus mergaitę mamai, kai ji yra nepasirengusi, tiek mergaitei liekant su globėja ir tik epizodiškai matantis su mama“. Institucijų pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad Kauno raj. VTAS vyr. specialistė būtų aptarusi su antstole savo funkciją procese ar informuotų ją, kad nežino kokius veiksmus privalo atlikti. Taip pat nėra duomenų, kad ši specialistė iki vykdymo pradžios su antstole būtų aptarusi su vaiko teisių užtikrinimu susijusius klausimus.
Remiantis surinktais dokumentais galima daryti išvadą, Kauno raj. VTAS specialistė nesuprato savo funkcijų ir įgaliojimų apimties.
Neginčytina, kad vaiko teisių apsaugos specialisto, dalyvaujančio vykdymo procese, pareiga yra užtikrinti vaiko teisių apsaugą, tačiau Kauno raj. VTAS vyr. specialistės atsisakymas vykdyti teismo sprendimą (numatantį vaiko teisės gyventi su mama užtikrinimą) ir jo vykdymo nutraukimas, taip pat ir kiti šioje pažymoje nustatyti veiklos trūkumai (neužtikrino netrukdomo vaiko ir motinos bendravimo), laikytini tarnybinių pareigų nevykdymu.
Tyrimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad priverstinio perdavimo metu patirtą fizinę ir psichologinę žalą galėjo įtakoti ir tai, kad policijos pareigūnai nepašalino kliūčių teismo sprendimo vykdymui ir į namą, kuriame buvo mergaitė, nėjo.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, pritardama nuomonei, kad 2012-03-23 vykusiam vaiko perdavimui motinai nebuvo tinkamai pasiruošta, atkreipia dėmesį, kad vykdomosios valdžios institucijų nurodoma aplinkybė, kad prieš priverstinio perdavimo procesą nebuvo išspręstas mergaitės globos pasibaigimo klausimas, negali būti laikoma tinkamu pagrindu nevykdyti teismo sprendimo. Taip pat teismo sprendimo vykdymui negali turėti įtakos aplinkybė, kad motinos ir vaiko susijungimo atveju iškils sunkumų nustatant socialinių paslaugų poreikį joms ir teikiant šias paslaugas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atsižvelgdama į tai, kad yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl pareigūnų ir asmenų, dalyvavusių 2012-03-23 teismo sprendimo vykdyme, veiksmų įvertinimo, vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo nuostatomis, negali vertinti policijos pareigūnų, antstolės bei kitų asmenų, dalyvavusių 2012-03-23 priverstinio vaiko perdavimo metu įvykusiame incidente, veiksmų, todėl šioje dalyje tyrimas nutraukiamas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymi, kad nagrinėjamas atvejis parodė, jog vaiko teisių apsaugos institucijų sistema Lietuvoje ne visais atvejais pajėgi praktikoje užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti priimti principiniai ir kokybiškai nauji sprendimai dėl institucijų sistemos tobulinimo ir vaiko teisių padėties gerinimo.
Pastaruoju metu dažnai išreiškiamos pastabos dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vaidmens Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo vykdymo procese, taip pat nuomonės, kokių veiksmų turėjo imtis vaiko teisių apsaugos kontrolierė ir nuo kurių susilaikyti. Paminėtina, kad šio pareigūno pareigos – vykdyti nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo Lietuvoje kontrolę ir priežiūrą bei tirti skundus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje.
Įstaigoje gaunami ir nagrinėjami suinteresuotų ginčo dėl mergaitės gyvenamosios vietos šalių skundai, apriboja vaiko teisių apsaugos kontrolierės galimybes dalyvauti vykdomosios valdžios ir savivaldybių institucijų sprendimų priėmimo procese, teikti konsultacijas ar išankstinius vertinimus dėl atsakingų institucijų veiklos modelių. Priešingu atveju, tokie vaiko teisių apsaugos kontrolierės veiksmai sudarytų prielaidas pareiškėjams abejoti išvadų nešališkumu ir/ar objektyvumu.
Vienos iš šalių insinuacijos, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė netinkamai atlieka jai nustatytas pareigas, nes neaplankė mergaitės ir tiesiogiai neišklausė nuomonės, yra nepagrįstos. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės sprendimą nevažiuoti pas mergaitę, lėmė psichologų nuolat pateikiamos išvados apie svetimų ir nepažįstamų žmonių (net socialinių darbuotojų ir psichologų) neigiamą poveikį mergaitės emocinei būklei, taip pat globėjos teiginiai, kad ateinantys asmenys kelia mergaitei papildomą stresą. Tačiau paminėtina, kad globėja neprieštarauja dėl kitų asmenų, neesančių šeimos nariais, buvimo namuose, dėl Seimo narių apsilankymų ir bendravimų su globotine. Be to, paminėtina, kad vaiko nuomonė (gebėjimas savarankiškai ją reikšti) buvo visapusiškai įvertinta teismo psichologinės – psichiatrinės ekspertizės metu ir teismo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė negali abejoti teismo sprendimo pagrįstumu, jį keisti ar įtakoti vykdymo veiksmus.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, remdamasi tyrimo metu surinktais duomenimis, atsižvelgdama į teisės aktuose įtvirtintus prioritetinius vaiko interesų bei vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principus, vadovaudamasi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 24 straipsnio 1, 6 ir 7 punktais, nusprendė:
1. Atkreipti Kauno m. VTAS vedėjos ir Kauno raj. VTAS vedėjos dėmesį į šioje pažymoje nurodytus tęstinius veiklos trūkumus, kuriais pažeidžiamos mergaitės teisės ir jos teisėti interesai bei sudaromos prielaidos pažeidimams atsirasti ateityje. Taip pat siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai.
2. Atkreipti Kauno miesto savivaldybės mero Andriaus Kupčinsko bei Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno dėmesį į socialinių paslaugų, įskaitant psichologines, prieinamumo problemas savivaldybėse ir siūlyti skatinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų sprendžiant vaiko teisių užtikrinimo ir paslaugų organizavimo bei teikimo problemas.
3. Siūlyti Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui Antanui Nesteckiui pakartotinai svarstyti įsakymo dėl laikinosios globos nustatymo mergaitei ir globėjo paskyrimo panaikinimo klausimą.
4. Siūlyti Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui Antanui Nesteckiui ir Kauno raj. savivaldybės administracijos direktoriui Ričardui Pudževeliui įvertinti atitinkamai Kauno m. ir Kauno raj. VTAS tarnautojų, atsakingų už mergaitės teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą bei šioje pažymoje nurodytus veiklos trūkumus, tarnybinę veiklą ir spręsti jų tarnybinės atsakomybės klausimą. Apie priimtus sprendimus informuoti vaiko teisių apsaugos kontrolierę.
5. Pateikti šią pažymą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, informuojant apie Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos spragas ir įgyvendinimo problemas, bei siūlyti inicijuoti:
5.1. Civilinio proceso kodekso papildymą nuostatomis, detalizuojančiomis vaiko perdavimo prievarta procesą, konkrečiai apibrėžiančias vykdymo procese dalyvaujančių specialistų (valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo, psichologo) vaidmenį, teises ir pareigas;
5.2. diskusijas dėl vaiko globos instituto bei tėvų valdžios apribojimo teisinio reglamentavimo tobulinimo (atsisakant laikinosios globos nustatymo ir vaiko išskyrimo su tėvais administraciniu aktu, nustatant maksimalų laikinosios globos terminą, išsprendžiant tėvų valdžios ir laikinojo globėjo teisių bei pareigų koliziją, ir kt.) ir su tuo susijusių Civilinio kodekso normų pakeitimo.
5.3. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymą nuostatomis, reglamentuojančiomis vaiko paėmimo iš šeimos principus, pagrindus, tvarką, nustatančiomis subjektus, įgaliotus atlikti tokius veiksmus bei jų įgaliojimų bei kompetencijos ribas.
6. Siūlyti Teisingumo ministerijai apsvarstyti Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimo galimybę.
7. Siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai:
7.1. baigti derinti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vaiko globos (rūpybos organizavimo nuostatų projektą;
7.2. parengti ir patvirtinti Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų pakeitimus;
7.3. atkreipti dėmesį į socialinių paslaugų (įskaitant psichologinių) prieinamumo problemas savivaldybėse;
7.4. priimti kokybiškai naujus sprendimus dėl vaiko teisių apsaugos šalyje padėties gerinimo.
8. Siūlyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai organizuojant savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistų kvalifikacijos tobulinimą, ypatingą dėmesį atkreipti į teisinių žinių suteikimą, supažindinimą su tarptautinių bei nacionalinių teismų suformuota praktika vaiko teisių užtikrinimo aspektais, kompetencijos tobulinimą sprendimų priėmimo srityje, psichologinio pasirengimo atlikti pavestas funkcijas užtikrinimą.
9. Šią pažymą pateikti Generalinei prokuratūrai, kaip galinčią turėti reikšmingos informacijos atliekamiems ikiteisminiams tyrimams.
