Miškininkams kelia susirūpinimą Dzūkijoje išplitęs pavojingas miškų kenkėjas – pušinis verpikas. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, praėjusį rudenį šie spyglius graužiantys kenkėjai Varėnos urėdijos miškuose buvo išplitę apie 7 tūkst. ha plote.
Prognozuojama, kad šiemet nuo pušinio verpiko nukentės Perlojos, Zervynų ir Dainavos girininkijos, kuriose apie 2,4 tūkst. ha pušynų gali netekti iki 30 proc. spyglių, 2,1 tūkst. ha – 30-50 proc., 1,5 tūkst. ha – 50-75 proc. ir 1 tūkst. ha – 75-100 proc. spyglių. „Jeigu nevykdysime šių kenkėjų naikinimo priemonių ir jiems vystytis bus palankūs orai, – sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas, – šiemet jų pagausės dar didesniuose miškų plotuose. Pušiniai verpikai išplistų Druskininkų miškų urėdijos ir Dzūkijos nacionalinio parko teritorijose.“
Lietuvoje neturtingiausios smėlio dirvos yra apaugusios grynais pušynais. Dėl skurdžių augimo sąlygų šie miškai mažiausiai atsparūs kenkėjams ir ligoms. Todėl susidaro galimybės dideliuose plotuose išplisti spyglius graužiantiems kenkėjams – pušiniam pelėdgalviui, verpikui vienuoliui, pušiniam verpikui, paprastajam pušiniam pjūkleliui, žvaigždėtajam pjūkleliui-audėjui. Jų židiniai tose pačiose vietose pasikartoja kas keliolika metų.
Pušiniai verpikai buvo išplitę 1994 m. beveik 11 tūkst. ha plote Varėnos, Marcinkonių ir Druskininkų miškuose. 1995 metais jų židiniai padidėjo iki 28 tūkst. ha. Tuomet kenkėjai buvo naikinami purškiant insekticidus iš lėktuvų. 1996-aisiais, kai pušinio verpiko židiniai buvo apėmę 16 tūkst. ha, taip pat pasinaudota aviacijos pagalba. Nedideli šio kenkėjo išplitimo židiniai vėl buvo užfiksuoti 2004 metais. Jo populiacija pradėjo gausėti 2007 m., o pernai ji išaugo iki masinio išplitimo židinių. Jeigu pušiniai verpikai nugraužtų spyglius 4 tūkst. ha plote, medienos nuostoliai sudarytų beveik 32 tūkst. kubinių metrų. Tokį pušinių rąstų kiekį, apytikriais skaičiavimais, būtų galima parduoti maždaug už 5 mln. litų.
Nors šiuo metu spygliai dar nėra nugraužiami ir medynai nenusilpę, pats laikas, pasak Stanislovo Žebrausko, imtis priemonių mažinti pušinių verpikų Dzūkijoje gausą, kad jie neišplistų dar didesniuose plotuose. Pažymėtina, kad daug spyglių netekę medžiai nusilpsta, praranda atsparumą ir dalis jų žūva. Tyrimais įrodyta, kad spyglius graužiančių kenkėjų pakenktuose medynuose susiformuoja vabzdžių, kurie yra liemenų kenkėjai, židiniai – miškas nukenčia dar kartą.
Pušinių verpikų veiksmingai galima sumažinti medynus iš oro apipurškiant biologiniais ar cheminiais preparatais. Pastarieji yra pakankamai efektyvūs, tačiau kenkia aplinkai. Todėl naudotini biologiniai preparatai, nors jie ir brangesni.
