Dzūkai pradėjo daugiau taupyti - rodo vakar SEB Vilniaus banko Alytaus filiale buvo pristatytos naujausios asmeninių finansų valdymo tendencijos Alytaus apskrityje ir kituose šalies regionuose, praneša "Alytaus naujienos".
„Žmonės šalies regionuose vis daugiau sužino apie asmeninių finansų valdymo naujoves, modernius taupymo būdus, tačiau keisti įpročių neskuba”, - sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak ekspertės, pastaraisiais mėnesiais gyventojų požiūris į galimybę sutaupyti nuolat gerėja, žmonių pajamos pernai pirmą kartą augo sparčiau negu išlaidos. Tad piniginėse atsiranda laisvesnių pinigų. Žmonės daugiau sužino apie naujus asmeninių finansų valdymo būdus, bet šie prigyja nelengvai. Tyrimais nustatyta, kad apie modernius taupymo būdus žino 87 proc. apklaustųjų, o naudojasi 13 proc.
J.Varanauskienės teigimu, Alytaus apskrityje darbo užmokestis kiek mažesnis nei vidutiniškai šalyje, tačiau dzūkai pradėjo daugiau taupyti. SEB Vilniaus banke taupančių apskrities gyventojų lėšos praėjusiais metais padidėjo beveik ketvirtadaliu - 24 proc. Regiono gyventojai dažniausiai rinkosi tradicines priemones - lėšų laikymą banko sąskaitose ir terminuotuosius indėlius.
Į modernius taupymo būdus alytiškiai investavo kas antrą litą, arba gerokai daugiau nei Marijampolės ar Utenos apskričių gyventojai. Ekspertės nuomone, regiono gyventojų galimybes riboja ir didelė būtinųjų išlaidų - maistui ir būstui - dalis, siekianti apie 60 proc. Tai daugiau negu Vilniuje arba Klaipėdoje.
Palūkanos nekompensuoja infliacijos poveikio
Ir šalyje, ir Alytaus apskrityje keičiasi prioritetai. „Prieš dvejus metus ir SEB Vilniaus banko sąskaitose bei terminuotuosiuose indėliuose alytiškiai laikė 82 proc. lėšų. Šių metų kovą - 48 procentus. Regiono gyventojai naujas santaupas skiria su akcijomis susietoms obligacijoms, investiciniams fondams, gyvybės draudimui ir pensijų fondams”, - kalbėjo ekspertė.
J.Varanauskienė priminė, kad terminuotųjų indėlių palūkanos per metus šalyje didėjo maždaug procentiniu punktu, tačiau vis tiek išlieka per mažos, kad kompensuotų neigiamą infliacijos poveikį santaupų perkamajai galiai.
Ekspertė atkreipė dėmesį ir į tai, kad regiono gyventojai kaupia lėšas einamosiose ir mokamųjų kortelių sąskaitose. Už jose laikomus pinigus palūkanos nemokamos. Sumą, kurios neplanuojama išleisti per artimiausius mėnesius, vertėtų pervesti bent jau į terminuotojo indėlio sąskaitą.
Alytaus gyventojai SEB Vilniaus banke daugiausia skolinosi būstui įsigyti, o Lazdijuose, Varėnoje sparčiau daugėjo vartojimo kreditų. Šių sumos yra nedidelės ir klientams nesudaro finansinių sunkumų, jeigu skolinantis atsakingai įvertinamos galimybės vykdyti įsipareigojimus. Beje, Marijampolės regiono gyventojai linkę daugiau skolintis, o mažiau investuoti.
Didėjant pajamoms, daugėja pagundų jas išleisti. Naujausiais duomenimis, Alytuje restoranų apyvarta vienam gyventojui per metus siekė maždaug 120, Druskininkuose 200, Vilniuje apie 600 litų. Daugiausia pinigų lietuviai ir užsienio turistai palieka Palangos ir Nidos restoranuose bei kavinėse.
J.Varanauskienės nuomone, Pietų Lietuvos regiono gyventojai, valdydami asmeninius finansus, nelinkę rizikuoti kaip žemaičiai ir vadovaujasi principu - atsarga gėdos nedaro.
