Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad vienu atveju paimdama žemę ir už ją neteisingai atlygindama, kitu – pakeisdama jau dvejus metus galiojusį teismo sprendimą dėl jos grąžinimo, Lietuva pažeidė dviejų moterų, kurios ieškodamos teisybės kreipėsi į Strasbūro teismą, teises.
EŽTT pripažino, kad Lietuva pažeidė 1942 metais gimusios Kotrynos Pyrantienės ir 1920 metais gimusios Elenos Varnienės teises nepaisydama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos nuosavybės apsaugos.
Iš K.Pyrantienės Lietuvos teismo sprendimu žemė buvo paimta atlyginant 1,466 tūkst. litus, nes už tokios vertės investicinį čekį moteris buvo ją įsigijusi 1996 metais, tačiau žemės rinkos vertė ją po dešimtmečio paimant siekė 112,5 tūkst. litų. Nors EŽTT pastebėjo, kad Konvencija negarantuoja teisės į visišką kompensavimą, pareiškėjai priteistą kompensaciją pripažino pernelyg maža.
Žemės sklypas Kauno rajone iš K.Pyrantienės buvo paimtas, nes paaiškėjo, jog valstybė negalėjo jai parduoti žemės sklypo, kadangi dar 1991 metais į jį pretendavo piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pastarieji 2001 metais kreipėsi į teismus, kurie galiausiai nusprendė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos ir K.Pyrantienės 1996 metais sudarytą žemės pirkimo-pardavimo sandorį. 2005 metais žemės sklypas grąžintas natūra buvusių savininkų įpėdiniams.
EŽTT konstatavo, jog nuosavybė iš moters buvo paimta pagal įstatymą, bet nustatė jos nuosavybės teisių pažeidimą dėl to, kad jai nebuvo tinkamai kompensuota.
Teismas taip pat priminė, kad valstybė negali užkrauti naštos asmeniui už pačios valstybės institucijų padarytas klaidas. Teismo nuomone, šioje byloje vietos institucijų sprendimas parduoti pareiškėjai žemės sklypą buvo priimtas tinkamai neišsiaiškinus visų aplinkybių. Įvertinęs visas bylos aplinkybes EŽTT padarė išvadą, kad nebuvo užtikrintas teisingos interesų pusiausvyros principas.
Tuo metu E.Varnienei per Lietuvos teismus nepavyko atgauti jos motinai priklausiusios sklypo Vilniuje dalies, kuri buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui, nes bylą atnaujinus praėjus dvejiems metams po jai palankaus galutinio teismo sprendimo šis buvo pakeistas.
EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė ne tik E.Varnienės teisę į nuosavybės apsaugą, bet ir teisę į teisingą teismą.
Spręsdamas bylą iš esmės EŽTT nurodė, kad nė viena šalių neturi teisės siekti galutinio ir įsigaliojusio teismo sprendimo peržiūros vien tam, kad byla būtų išnagrinėta iš naujo. Aukštesnio teismo galios atnaujinti procesą turi apsiriboti teisės taikymo klaidų taisymu, tačiau ne nauja bylos peržiūra iš esmės. Pasak Strasbūro teismo, proceso atnaujinimas neturėtų būti paslėpta apeliacija.
"Spręsdamas dėl pareiškėjos nuosavybės teisių apsaugos EŽTT atsižvelgė į Vyriausybės argumentą, kad pareiškėjai išliko teisė atkurti nuosavybės teises į jos motinai priklausiusią žemę kitais būdais, t.y. nebūtinai natūra turėtoje vietoje", - pabrėžiama Lietuvos Vyriausybės atstovės EŽTT Elvyros Baltutytės pranešime.
EŽTT sprendimu, E.Varnienei priteisti 8 tūkst. eurų (27,6 tūkst. litų) neturtinės žalos ir 580 eurų (2001 litą) išlaidų. Klausimą dėl kompensacijos, kurią Lietuva turėtų išmokėti K.Pyrantienei, EŽTT įpareigojo spręsti Vyriausybę ir pareiškėją. Nepavykus pasiekti susitarimo per šešis mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, Teismas turės galimybę pats išspręsti šį klausimą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
