„2021 m. pirmoje pusėje greta pandemijos valdymo atsirado poreikis sustiprinti ir antikorupcines kompetencijas Sveikatos apsaugos ministerijoje – suvokiminė korupcija sveikatos apsaugos sistemoje yra didžiausia iš visų viešojo sektoriaus sričių. Apie tai užsiminiau ne vienam žmogui, keletą kartų išgirdus T. Gailiaus pavardę pasikviečiau jį pasikalbėti. Pokalbio metu įvertinęs jo profesinę patirtį ir asmens savybes bei jam sutikus, pakviečiau prisijungti prie komandos“, – teigia sveikatos apsaugos ministras.
Pasak A. Dulkio, T. Gailius darbą Sveikatos apsaugos ministerijoje pradėjo nuo nuo 2021 m. birželio 1 d. ir yra atsakingas už antikorupcijos politiką.
T. Gailiaus sutuoktinė Irma Gailienė nuo 2022 m. sausio buvo įdarbinta Užsienio reikalų ministerijoje raštininke.
Primenama, kad Pranešėjas paviešino informaciją, jog Valstybės saugumo departamentas neva neteisėtai rinko duomenis apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos štabo narius paties G. Nausėdos prašymu.
Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis teigia, kad informaciją apie kandidato aplinką tikrai rinko, kad nebūtų jokių kontržvalgybinių rizikų, tačiau tokie veiksmai esą buvo atlikti visų kandidatų atžvilgiu ir tai esą buvo daroma Valstybės saugumo departamento iniciatyva.
Premjerė Ingrida Šimonytė, kuri taip pat dalyvavo prezidento rinkimuose, bet pralaimėjo G. Nausėdai, suabejojo D. Jauniškio versija, socialiniame tinkle paskelbusi, jog jos štabas nepateikė Valstybės saugumo departamentui jokių štabo narių ir rėmėjų sąrašų, todėl jai neaišku, kaip departamentas būtų galėjęs tikrinti jos aplinką.
Pranešėjas taip pat liudijo, kad Valstybės saugumo departamento vadovas D. Jauniškis paprašė patikrinti savo draugo merginą. Lietuvos žvalgybos vadovas TV3 laidoje „Dėmesio centre“ šią informaciją patvirtino, sakydamas, kad paprastai tikrinama visa jo paties aplinka, jeigu tik tam kyla poreikis.
Ši istorija nėra nauja: dar 2019 metais balandžio mėnesį tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sulaukė informacijos, kad „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.
Tačiau Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Reaguodamas į šią istoriją Seimas vėliau nusprendė sukurti Žvalgybos kontrolieriaus tarnybą, bet ji kol kas neįveiklinta, nes dalis Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, klausdami, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Teismas nutarė, kad prieštaravimo Konstitucijai nėra, todėl beliko surasti, kas užims šias pareigas.
