Automobilinės dujos, nors yra pigesnės už kitus degalus, vilioja vis mažiau vairuotojų. Šie senesnius automobilius su dujų įranga keičia į naujesnius, varomus dyzelinu. Nors šis yra brangesnis už dujas, dyzelino sunaudojama mažiau, rašo "Lietuvos rytas'.
Per pirmąjį šių metų pusmetį automobilinių dujų parduota dešimtadaliu mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Šiemet vairuotojai įsipylė 58 tūkst. tonų dujų, pernai tuo pačiu metu – 65 tūkstančius.
Tuo tarpu dyzelino šįmet nupirkta 15 proc. daugiau negu prieš metus.
Dujos – vienintelė degalų rūšis, kurios paklausa krinta kasmet nuo 2006 metų. Jei tendencijos nesikeis, kitąmet dujų bus parduota perpus mažiau nei prieš penkerius metus.
„Keičiasi automobilių parkas, keičiasi ir įpročiai. Senos mašinos su dujų įranga keliauja į metalo laužą, o į naujesnes įranga montuojama labai retai", – teigė dujomis prekiaujančių degalinių tinklo „Valstina" vadovas Robertas Gutauskas.
Jis teigė pajutęs, kad šį pusmetį dujų populiarumas krito.
„Žinoma, tai iš dalies lėmė ir bendras vartojimo smukimas. Tačiau ne tik tai.
Lietuva pagal akcizų dydį automobilinėms dujoms yra antra valstybė Europoje. Kaimyninėse šalyse dujos gerokai pigesnės, ten ir situacija geresnė", – "Lietuvos rytui" kalbėjo R.Gutauskas.
Naujesnio automobilio ieškantys vairuotojai apskaičiuoja, kad išlaidos dujoms ir dyzelinui būtų apylygės.
Pavyzdžiui, dabar dujos kainuoja apie 2 litus, dyzelinas – 3,6 lito. Tačiau nuvažiuoti tam pačiam atstumui dujų gali prireikti iki dviejų kartų daugiau.
Tai viena esminių priežasčių, kodėl kasmet krinta prekyba dujomis. Pirkėjams apsispręsti padėjo ir praėjusiais metais sumažintas akcizas dyzelinui.
Be to, dauguma automobilių salonų atsisako suteikti garantiją naujiems automobiliams, jei pirkėjas ketina montuoti dujų įrangą. Tai vairuotojus paskatino atsisakyti idėjos važiuoti dujomis varomu automobiliu.
Keičiasi ir automobilių parkas šalies įmonėse. Dujomis varomos provincijoje naudojamos mašinos ZIL ir GAZ keliauja į metalo laužą. Vietoj jų perkami dyzelinu varomi sunkvežimiai.
Taksistai tebėra vieni lojaliausių dujų vartotojų. Tačiau dėl klientų konkuruojančios firmos stengiasi pirkti kuo naujesnius automobilius. O šie paprastai būna varomi dyzelinu.
Dujomis prekiaujančių degalinių vadovas teigė, kad sunku konkuruoti su rajonuose veikiančiomis konteinerinėmis degalinėmis.
„Jose kartais dujos parduodamos pigiau už mūsų savikainą", – teigė R.Gutauskas.
Apsukrūs verslininkai vairuotojams sugeba parduoti buitines šildyti skirtas dujas. Joms netaikomas akcizas, todėl yra pigesnės. Automobiliui jos tinka kaip ir įprastos.
„Vairuotojai puikiai nutuokia, ką perka. Kai jiems pasiūlau fantastiškas nuolaidas, jie vis tiek sako, kad perka gerokai pigiau negu pas mus", – tikino „Valstinos" vadovas.
Žinių apie apsukrius verslininkus turi ir policijos pareigūnai, tačiau jie kol kas nieko nėra sučiupę.
Dujų įrangos montuotojai taip pat pastebi, kad sumažėjo klientų srautas.
„Kai kurie įrangą montuojasi ir į visiškai naujus automobilius, bet tai nėra masinis reiškinys. Iš tiesų keičiantis mašinų parkui keičiasi ir vairuotojų įpročiai", – neslėpė Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Jonaitis.
Pasak jo, šiuo metu vairuotojai renkasi modernią dujų įrangą su tiesioginiu įpurškimu. Tačiau ji yra brangesnė.
R.Jonaičio teigimu, ypač dujų paklausai kirto apmiręs statybų verslas.
„Tūkstančiai statybininkų važinėdavo po visą Lietuvą, nes darbo buvo visur. Jie pildavosi dujas. Kai apmirė statybos, sumažėjo ir vartojimas", – paaiškino R.Jonaitis.
Šviesesnę ateitį verslininkai sieja su akcizo padidinimu dyzelinui kitais metais. Prekeiviai viliasi, kad tuomet dalis vairuotojų persės į dujomis varomus automobilius.
Tačiau nesitikima, kad dujų suvartojimas grįš į 2006 metų lygį.
