Prieš rinkimus į Seimą vieša paslaptis buvo ta, kad buvusi Vyriausybė ir buvęs jos galva Gediminas Kirkilas flirtuoja su Rusijos dujų milžino „Gazprom“ interesams atstovaujančiais šalies dujininkais, tuo tarpu Seimas ir Prezidentūra daugiau bendrauja su energetikais ir šalies šilumos ūkio atstovais.
Dviejų klanų priešprieša tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška, beprasmė. Iš tiesų tai kova dėl šalies energetinės, o gal ir apskritai dėl Lietuvos nepriklausomybės. Dėl to, kad mokėdama už komunalines paslaugas šalis galėtų išsimokėti ir įbridus į skolas nebūtų atimamas piliečių ir įmonių turtas, rašo „Respublika“.
Kaip rodo „Respublikos“ surinkti duomenys, iki šiol įtikinėti šalies valdžią geriau sekėsi dujininkams, perparduodantiems Rusijoje išgautą žaliavą. Beje, nustatant jos kainą, kai dujos kerta Lietuvos sieną, neatsižvelgiama į mūsų šalies interesus. Girdi, rusiškos žaliavos tarifas priklauso nuo naftos ir mazuto kainų krepšelio, ir taškas. Tik kažkodėl Baltarusijoje už tą patį tūkstantį kubinių metrų rusiškų dujų mokama keliskart mažiau nei pas mus.
Elgiasi kaip savo kieme
Lietuvoje Rusijos dujų milžino „Gazprom“ antrinė įmonė „Lietuvos dujos“ ar kitos tarpininkės irgi elgiasi be ceremonijų. Tarkim, kadangi pastaruoju laiku vyrauja šiltos žiemos, dalis šalies įmonių šiemet suvartoja mažiau dujų, nei planavo. Tačiau 2009-ųjų pradžioje ne viena ir ne dvi jų gavo visais atžvilgiais įdomius įspėjimus.
„Pranešame, kad vykdant sutartinius įsipareigojimus Jūsų įmonei už 2008 metais nesuvartotas gamtines dujas priskaičiuota 260 233, 1 lito netesybų“, - rašoma vienai iš bendrovių atsiųstame ir „Respublikai“ į rankas pakliuvusiame rašte, kurį pasirašė AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas-komercijos direktorius Joachimas Hockertzas. Tiesa, čia pat pranešama, kad „atsižvelgiant į sudėtingą ekonominę situaciją“ kol kas iš įmonės nebus pareikalauta netesybų.
Tačiau atlaidumo nežadama, jei situacija pasikartos ir kitais metais.
„Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad siekiant išvengti papildomų išlaidų ateityje prašome 2009 metais suvartoti sutartyje numatytus kiekius“, - įspėjama rašte. Antraip trečdalį milijono teks pakloti tuoj pat – lyg nuo įmonės priklausytų, koks bus oras už lango!
Kirtis buitiniams vartotojams
Už galvos stveriasi ir sąskaitas už namų bei butų šildymą sausiomėnesį gavę buitinių dujų vartotojai. Užpraeitais metais ir praeitų metų pabaigoje Valstybinei kainų ir energetikos komisijai (VKEKK) paslaugiai padidinus buitiniams naudotojams skirtų dujų tarifus net 38 proc., žmonės dabar priversti už savo būstų šildymą kloti net po tūkstantį ir daugiau litų. O bene labiausiai čia liko apgauti naujų daugiabučių, kuriuose įvestas autonominis šildymas, savininkai.
Dauguma jų moderniais vadintus būstus už pašėlusius pinigus pirko ir dėl to, kad buvo viliojami pažadais, jog autonominė daugiabučių šildymo sistema užtikrins daug mažesnes sąskaitas už šildymą. Bet špyga jums taukuota! Visą sausį taupiusi šilumą ir pusšalčiame trijų kambarių bute gyvenusi vilnietės A.U. šeima gavo beveik 300 Lt sąskaitą, kurioje įrašyta galutinė kaina už tą patį sunaudotos energijos kiekį yra net tris kartus didesnė, nei Vilniaus gyventoja mokėdavo prieš pusantrų metų.
Dar blogiau sekasi prie centralizuoto šildymo prijungtiems gyventojams, - jie savo sąskaitų niekaip negali „pareguliuoti“. Dažnokai gyventojai užsipuola šilumininkus, kurie irgi teigia esantys mažai čia kuo dėti. Tarkim, tik po to, kai neseniai Seimas priėmė įstatymo pataisą, numatančią šilumos kainas gyventojams perskaičiuoti kas mėnesį, sostinę šildanti bendrovė „Vilniaus energija“ atsiėmė Vilniaus miesto savivaldybei ir VKEKK pateiktą prašymą šilumos kainą vilniečiams padidinti iškart nuo 22,56 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) iki 34,09 ct/kWh.
„Anksčiau šilumos tarifas buvo tvirtinamas kas metai. Kelis kartus per trumpą laiką pakilus dujų kainoms, mums už suteiktas paslaugas kainos niekas neleido kelti. Tad 2007-2008 m. ir patyrėme 127 mln. litų nuostolių, buvome priversti skolintis iš bankų, pirminės įmonės Prancūzijoje“, - tvirtino „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas. Anot jo, tiek daug šilumos kainą pakelti prašyta tam, kad per ateinančius metus būtų mažiau netikėtumų.
Blokavo daugiabučių renovavimą?
Anot „Respublikos“ kalbintų šaltinių, galbūt „Gazprom“ vietininkai mūsų šalyje nesielgtų taip įžūliai, jei nebūtų jutę valdžios struktūrų palaikymo. Jau kalbėjome apie tai, kaip vos nebuvo sužlugdytas naujosios Visagino atominės elektrinės projektas. Negana to, įtariama, kad su G. Kirkilo ir šio politinio veikėjo bendražygių pagalba sustojo iki 1993 m. statytų daugiabučių renovavimo projektas.
Daugiabučių namų savininkų federacijos prezidento Juozo Antanaičio pateiktais duomenimis, Lietuvoje yra 511 321 gyvenamasis pastatas, tarp jų 39 797 daugiabučiai, kurių net 70 procentų būtina atnaujinti ir modernizuoti. 67,9 tūkst. kv. m naudingojo ploto, kuriame gyvena apie 3800 žmonių, yra avarinės būklės. Kiauri stogai, ištrupėjusios blokų jungtys, nesandarūs langai, taip pat gyventojų neūkiškumas ar neefektyvi šildymo sistema lemia didžiulius energijos nuostolius. Lietuva kasmet perka dujų šildymui už 960 mln. litų. Apšiltinus namus planuota sutaupyti net iki 30 proc. šios sumos.
Iki 2020 m. buvo planuojama renovuoti po du tūkstančius daugiabučių kasmet. Tačiau pernai buvo renovuoti vos... 69. Tai dėl to, kad, anot šaltinių, G. Kirkilo Vyriausybė nei iš šio, nei iš to sumanė iš valstybės kišenės kompensuoti ne 30 proc., kaip buvo numatyta, o pusę lėšų.
Valstybės indėlis buvo dirbtinai padidintas, tačiau tik ne pinigai, skirti renovacijai. Pritrūkus lėšų ir tebuvo renovuota kelios dešimtys daugiabučių, tarp kurių buvo ir tie, kuriuose gyvena Socialdemokratų partijos vadovai G. Kirkilas ir Česlovas Juršėnas.
Vidmantas Užusienis
