Balandžio pabaigoje paskelbta, kad Vilnius ir Tauragė pateko tarp 100 Europos miestų, kurie buvo atrinkti dalyvauti Europos Sąjungos misijoje „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“, kitaip vadinamą Žaliųjų miestų misija, ir įgyvendins eksperimentinę inovacijų programą ir iki 2030 m. taps poveikio klimatui nedarančiomis gyvenvietėmis.
Europos Sąjunga siekia, kad visi jos miestai iki 2050 metų taptų klimatui neutraliomis žaliomis gyvenvietėmis.
Vilnius, Tauragė ir dar 98 Europos miestai ketina šį tikslą pasiekti greičiau – iki 2030 m. Iš Latvijos miestų į misiją pateko Liepoja ir Ryga, iš Estijos – Tartu. Programoje dalyvaujančių miestų gyventojai sudaro 12 proc. visos Bendrijos populiacijos.
Iš viso programoje dalyvauti siekė 377 miestai, iš Lietuvos paraiškas teikė Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Alytus, Kėdainiai, Gargždai ir Visaginas.
„Patekome tarp 100 Europos Sąjungos miestų, kurių ambiciją klimato kaitos srityje Europos Komisija įvertino labiausiai. Tai reiškia, kad bus daug įdomių darbų ir dar daugiau galimybių Vilniui“, – pavasarį žinią komentavo sostinės meras Remigijus Šimašius.
„Žaliosios pertvarkos banga jau ritasi per visą Europą. Tačiau visada reikia ir entuziastų, kurie užsibrėžtų dar didesnius tikslus. Šie miestai rodo mums kelią į sveikesnę ateitį. Mes jiems padėsime“, – apie misiją kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Spalį Lietuvoje viešėjo Europos Komisijos atstovas Patrickas Childas, kuris vadovauja Žaliųjų miestų misijai. Kalbėdamas Seime surengtoje diskusijoje, P. Childas pabrėžė, kad be to, kad visi patiriame klimato krizės iššūkius, šiuo metu Europa susiduria su grėsmėmis energetikos sektoriuje, kurias sukėlė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje.
„Mes privalome padaryti viską, kad paremtume miestus, siekiančius tapti tvariais ir klimatui neutraliais“, – teigė Žaliųjų miestų misijos vadovas.
Europos Komisijos atstovo teigimu, perėjimas prie klimato neutralumo reikalauja ne tik inovacijų ir technologijų, bet ir gyvenimo būdo pokyčių.
„Ši transformacija negali būti įgyvendinta iš viršaus į apačią, piliečiai patys turi norėti tai padaryti. <...> Politiniai procesai nebus sėkmingi, jeigu žmonės nedalyvaus, nes pokyčiai juos veikia pirmiausia“, – tvirtino P. Childas.
Pasak jo, Žaliųjų miestų misija nėra tik vienos srities projektas, tai apima darbus skirtingose sferose – energetikoje, transporte, judumo srityje, žiedinėje ekonomikoje, pramonėje.
P. Childas akcentavo, kad misija – ne tik pinigų skyrimas įvairioms inovacijoms ar technologinėms naujovėms. Jo teigimu, politikai turi keisti teisės aktus, kad būtų priartėta prie išsikelto tikslo – Europa iki 2050 m. turi tapti klimatui neutraliu žemynu.
Kitos šalys skiria dešimtis milijonų
Europos Komisijos atstovas pateikė pavyzdžių, kas vyksta kituose Europos miestuose, kurie dalyvauja Žaliųjų miestų misijoje. Pavyzdžiui, Graikijos vyriausybė sukūrė žaliąjį fondą, kuriame yra 10 mln. eurų. Šie pinigai rems šešis Graikijos miestus, kurie dalyvauja programoje.
„Kitas pavyzdys, kurį noriu pateikti, yra Švedija. Tai labai pažangi šalis, kuri turi savo nacionalines žaliųjų miestų programas. Būtent Švedija ir buvo mūsų projekto įkvėpimas“, – pasakojo P. Childas.
Pati programa palengvina miestų galimybę gauti finansavimą. Programoje dalyvaujantys miestai pirmiausia turi parengti klimato sutartis – dokumentus, kuriuose bus numatytos priemonės, būtinos sumažinti poveikį klimatui iki minimumo – bei investicijų planai.
Vėliau Europos Sąjungos atstovai teiks pagalbą dėl gyventojų įtraukimo, investicijų pritraukimo. Vilnius, Tauragė ir dar 98 miestai taip pat gauna „Mission label“ ženklą, kurs padės gauti papildomą finansavimą iš Bendrijos programų, Europos investicijų banko ir privataus verslo. Pati Europos Sąjunga į su misija susijusius projektus iki kitų metų ketino investuoti 350 mln. eurų.
