A. Normantas savo ruožtu pažymėjo, kad valstybė per Turto banką valdo daugybę pastatų, todėl nebuvo būtina migrantų laikyti palapinėse, kur ant galvos teka vanduo.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas A. Normantas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė trečiadienį lankėsi demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“, kur pateikė savo vertinimus. Kaip žinoma į Lietuvą per Baltarusiją nuo sausio atvyko daugiau nei 4 tūkst. migrantų, o nuo rugpjūčio 2 dienos vidaus reikalų ministrė, operacijų vadovė Agnė Bilotaitė leido pasieniečiams apgręžti migrantus atgal į Baltarusiją.
Vienas kontrolierius nustumtas nuo reikalų, kitas – „užmigdytas“ pažadais
Posėdyje pasisakęs Seimo kontrolierių įstaigos vadovas pateikė bendrą informaciją apie tai, kaip rinko žinias ataskaitai apie migrantus ir kokia jos prasmė. Pasak jo, lankytis migrantų apgyvendinimo vietose Seimo kontrolierių įstaigos atstovai pradėjo vasaros pradžioje, pirmines žinias Vyriausybei apie situaciją pateikė birželio mėnesio pabaigoje ir kartu prašė Vyriausybės įtraukti kontrolierių įstaigą į sprendimų priėmimo procesą ir diskusijas, bet komunikacijos trūko, o įtraukimo nebuvo.
„Po mėnesio gavome trumpą atsakymą iš Vidaus reikalų ministerijos, kad viskas tvarkoje, jokių problemų jie nemato“, - sakė A. Normantas.
Pavyzdžiui, Seimo kontrolierius sako, kad iki šiol nėra visiškai aišku, kaip atrenkami pažeidžiami asmenys, kuriems reikia papildomo dėmesio.
„Kai klausdavom, o kaip jūs atrenkat tuos pažeidžiamus asmenis, per vieną komiteto posėdį buvo sakoma „Iš akies“. Na, iš akies tikrai galima, bet išsiaiškinti, ar asmenys yra aukos, ar patyrę išnaudojimą, tikrai neįmanoma. Kodėl tai svarbu? Neišsiaiškinus situacijų žmonės gali būti patalpinami su asmenimis, kurie galbūt gali kelti pavojų jų saugumui, gyvybei“, - teigia A. Normantas.
„Iki šiol neturime žinių, kad tai padaryta“, - priduria kontrolierius, nors kartu pažymėjo, kad tam tikri sprendimai dėl LGBT bendruomenei priskiriamų asmenų buvo priimti.
Seimo kontrolierių įstaiga šiuo metu yra gavusi 15 skundų dėl smurto Kybartų stovykloje.
A. Normantas sako, kad Seimo kontrolierių įstaigos iš pareigūnų gaunama informacija dažnai būna prieštaringa ir ją gauti pavyksta ne iš karto.
Vaiko teisių kontrolierė E. Žiobienė pasakojo buvusi įtraukta į sprendimų priėmimo procesą, bet patyrusi šiokį tokį „užmigdymą“. Kitaip tariant, iškėlus klausimą apie migrantų vaikus, jai nuolat pažadama, kad situacija taisoma, tačiau toks „taisymas“ įvyksta per gana ilgą laiką. Iš viso vaikų tarp migrantų yra 688.
„Mes ėmėmės kitos strategijos, iš karto bandėme ieškoti bendradarbiavimo su vykdomąja valdžia. Pasisiūlėme, kuo galėtume būti naudingi. Mus įtraukė į kiekvienos savaitės pasitarimus“, - pasakojo kontrolierė.
„Aišku, kažkuria prasme ta diskusija užmigdo, todėl kad pradedi kelti klausimus, gauni teigiamus atsakymus. Klausiame: kada perkelsit, atsako – tuoj perkelsim. Ir mes patikim tuo, bet tada po savaitės mes galime iškelti tuos pačius klausimus. Jeigu, pavyzdžiui, aš klausiau dažnai apie mokyklą, kada mes pradėsime, ar tie vaikai galės važiuoti į mokyklą, ar visus vaikus sukelsime į stovyklas, tas planas truputį neaiškus buvo ir tas „truputį“, tai čia taip gražiai pasakius. Jeigu mums žadėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija greitai perims šeimas su vaikais, tai tas „greitai“ įvyko spalio pradžioje“, - sako E. Žiobienė.
Ji pasakojo, kad panaši situacija vyko su sveikatos apsauga: kiekviename rajone, kiekvienoje stovykloje padėtis buvo be galo skirtinga, trūko sistemiškumo. Tuo tarpu tarp migrantų yra vaikų, kurie serga cerebriniu paralyžiumi, sunkiu autizmu, onkologine liga.
E. Žiobienė sako, kad vaikai neturėtų patirti sąlygų, panašių į įkalinimą: jie turėtų žaisti, išeiti į lauką ir už tvoros ribų, mokytis.
„Buvo visiškai apgailėtinų situacijų. Ir, turbūt, baisesnės dalies nei gyventi palapinėje... Kad ir kaip bežiūrėtum, bet liepos mėnuo buvo karštis, tai viena, liepos gale prasidėjo liūtys. Na, palapinės vaikams tikrai nebuvo tinkama vieta, nekalbant apie labai mažą teritoriją“, - teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Ji pabrėžė, kad migrantų vaikai turėtų lankyti mokyklas už stovyklų ribų, tai yra tas įstaigas, kurias lanko ir Lietuvos piliečių vaikai.
„Mano siūlymas vis tik būtų susijęs su vaikų išėjimu į mokyklą: ar organizuotai, ar galimybė išvažiuoti. Aš suprantu, yra tarimasis su bendruomene, kyla klausimas, ar bendruomenė savo vaikų nepasiims, čia tolerancijos dalykai, galų gale, ar tėvai sutiks, kad vaikai išvažiuotų į mokyklą, bet vaikams reikia galimybės mokytis kitur arba užklasinės veiklos ne stovyklos teritorijoje“, - teigė E. Žiobienė.
Bakas: konstatavus kankinimą turi reaguoti prokuratūra
Seimo narys Vytautas Bakas sako, kad Seimo kontrolieirų įstaigai nustačius kankinimo ar nežmoniško elgesio apraiškų su migrantais, į procesą turėtų įsijungti prokuratūra. Jis teiravosi, ar tokiais atvejais galima kalbėti apie baudžiamąją pareigūnų atsakomybę. Tačiau Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius pasiūlė šį klausimą užduoti Generalinei prokuratūrai.
Tuo metu parlamentarė Laima Mogenienė stebėjosi, kad diskutuojame apie migrantų vaikų galimybę išeiti „už tvoros“, bet kai pernai spalį ji lankėsi Panevėžio pataisos namuose, tai ten kartu su kalinčiomis mamomis gyveno ir penki vaikai. Parlamentarė sako, kad kankinimu tai tuomet nebuvo vadinama.
Politikė pažymėjo, kad Lietuvoje socialinio būsto šeimos su vaikais laukia dešimtmečiais: „Jeigu tai ne kankinimas, tai su tuo viskas tvarkoje“. Ji taip pat sako, kad Kėdainių ligoninėje vienam žmogui maitinimui skiriama kur kas mažiau lėšų nei migrantams. L. Mogenienė pabrėžė, kad skurdo situacija Lietuvoje irgi nėra džiuginanti, o patekti pas antrinio ar tretinio lygio medicinos specialistą ne visada gali ir Lietuvos piliečiai.
„Jeigu mes palyginame visus tuos dalykus ir kalbame apie realią situaciją, aš klausiu, ar mes atbėgusiems netikėtai Aleksandro Lukašenkos žmonėms turime sudaryti kitokias sąlygas nei turime realias sąlygas Lietuvoje?“, – teiravosi parlamentarė.
„Kankinimas yra kai tu pagauni žmogų ir tyčia kažką su juo baisaus darai. Dabar žinome, kokia yra situacija. Lietuvos buvo nepasiruošus, mes neturime kažkokių patogių būstų ar atliekamo maisto, mes savo žmonėms „Maisto banke“ renkam kruopas, taip, kad tikrai nesišvaistyčiau žodžiais“, – pridūrė L. Mogenienė.
Savo ruožtu Linas Kukuraitis sako, kad problemų kyla dėl to, jog trūksta informacijos apie padėtį: valstybės institucijos ja dalijasi ribotai, ne visuomet įsileidžia žiniasklaidą, todėl iš esmės apie realią situaciją visuomenė ir politikai sužino nuotrupomis. Taip pat niekas nežino, kaip tiksliai vyksta migrantų atstūmimo nuo sienos procesas.
„Tai yra didžiausia problema“, – sako parlamentaras.
„Turime užtikrinti maksimalų skaidrumą nesibijant jokių reakcijų iš Rytų, nes demokratija tuo ir skiriasi, kad deda ant stalo visą tiesą ir stengiasi keisti tai, kas neveikia“, – reziumavo L. Kukuraitis.
