Opozicija savo ruožtu tariasi dėl galimos interpeliacijos G. Landsbergiui, kuri galbūt padėtų atsakyti į daugelį kylančių klausimų.
Lietuva nuo birželio 17-osios pritaikė sankcijas iš Rusijos į Kaliningradą gabenamam plienui, geležies produktams, o nuo liepos 10-osios – cementui, alkoholiui, prabangos produktams. Tačiau Rusija sukėlė skandalą, esą Kaliningradas blokuojamas, o Europos Komisija liepos 13-ąją paskelbė oficialias sankcijų gaires, pagal kurias sankcionuojamos prekės į Kaliningradą per Europos Sąjungą negali būti gabenamos vilkikais, bet gali geležinkeliu.
Lietuva teigia, kad vadovavosi balandžio mėnesio vidurio Europos Komisijos generalinių direktoratų paaiškinimu apie sankcijų taikymą, bet ten kalbama daugiausia apie kelių transportą, o raštas baigiamas ketinimu pateikti naują išaiškinimą. Deja, iki sankcijų įsigaliojimo pradžios toks naujas paaiškinimas neatsirado.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis laikosi pozicijos, jog už sankcijų taikymą atsakomybę prisiima sankcijas pritaikęs juridinis asmuo, šiuo atveju „Lietuvos geležinkeliai“, ir šią įmonę kuruojanti Susisiekimo ministerija. Savo atsakomybės ministras neregi, nes, jo teigimu, Vyriausybė sankcijų netaiko.
Pagal veiklos nuostatus Užsienio reikalų ministerija „teikia pasiūlymus Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų institucijoms nustatyti, keisti ir atšaukti tarptautines sankcijas, gauna informaciją apie tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir ją teikia Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių institucijoms, užtikrina tarptautinių sankcijų įgyvendinimą pagal savo veiklos sritį“. G. Landsbergio nuomone, šiuo atveju sankcijų įgyvendinimas neapima Užsienio reikalų ministerijos veiklos srities.
Beje, Užsienio reikalų ministerijoje dirba Sankcijų grupė, kuriai vadovauja Renata Jasilionytė. Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, būtent ši tarnautoja ir siuntė laiškus „Lietuvos geležinkeliams“ dėl sankcijų taikymo.
Ar kelių transportas prilyginamas geležinkelių transportui?
Vienas iš kylančių klausimų, į kuriuos nėra atsakymo, ar Lietuva buvo tikra, jog Europos Komisijos generaliniai direktoratai savo balandžio mėnesio rašte kelių transportą traktuoja analogiškai geležinkelių transportui? Šis klausimas kyla, nes sankcijų reglamentuose, kur uždraudžiamas sankcionuotų prekių tranzitas į Kaliningradą, kalbama apie kelių transportą (road transport) bei Rusijoje ir Baltarusijoje įsisteigusias transporto įmones bei draudimus joms.
Lygiai taip pat kalbama ir ištraukoje iš Europos Komisijos parengtų dažniausiai užduodamų klausimų, kuri atsidūrė generalinių direktoratų rašte – akcentas skiriamas kelių transportui ir pabrėžiama, jog šalys narės turi pareigą atlikti kontrolę, o šioji „kontrolė turi būti pagrįsta ir proporcinga bei turėtų būti atliekama taip, kad būtų suderinama su specialiais susitarimais, užtikrinančiais keleivių ir prekių tranzitą keliais ir geležinkeliu tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos“.
„Aš jau atsakiau į šį klausimą“, – uždavus šį klausimą Seime žurnalistams atsakė G. Landsbergis, bet kiek vėliau papildė.
„Europos Komisija pasakė, galiu pacituoti, kad Lietuvos vyriausybė, turėdama tą informaciją, kurią turėjo, nuo balandžio mėnesio darė visus teisingus žingsnius. Dar kartą noriu pabrėžti, kad sankcijų įgyvendinimas yra tiesioginis. Kitaip tariant, valstybinės įmonės, juridiniai asmenys sankcijas įgyvendina tiesiogiai, patys, savo atsakomybe“, – pridūrė ministras.
Europos Komisijos atsakingi asmenys iš tiesų viešai teigė, kad visi Lietuvos žingsniai buvo teisingi, tačiau būtų sunku tikėtis, kad komisarai kritikuotų Europos Sąjungos šalį narę Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje, kai būtina demonstruoti geležinę vienybę.
Dar kartą paklaustas, ar prieš taikant sankcijas jis buvo įsitikinęs, kad kelių transportas pagal reglamentus ar kitus teisės aktus yra prilyginamas geležinkelių transportui, G. Landsbergis teigė: „Tokio išaiškinimo nebuvo, kad tai yra tas pats“.
Pasiteiravus, ar Lietuva specifiškai klausė Europos Komisijos dėl kelių transporto ir geležinkelių transporto traktavimo – tai yra, ar sankcijos taikomos analogiškai – G. Landsbergis liko abstraktus: „Mes daugelį klausimų klausėm. Mes prašėme, kad būtų išaiškinta. Kalbant apie kelių transportą, tai jau buvo net ne išaiškinimo dalykas, tai buvo politinis sprendimas, tai yra reglamento dalis. Reglamentas yra priimamas ambasadorių lygiu turint valstybės mandatą. Ir tas tranzitas buvo uždraustas. Visi kiti išaiškinimai, jie yra Europos Komisijos teisiniai išaiškinimai“.
Ar Lietuva perspėjo partnerius dėl sankcijų įsigaliojimo Kaliningradui?
Kitas kylantis klausimas, ar prieš pradėdama taikyti sankcijas Lietuva informavo politinį Europos Komisijos lygmenį bei svarbiausių Europos Sąjungos šalių narių užsienio reikalų ministerijas bei vyriausybes apie būsimą procesą, nes šiaip ar taip Rusija, pradėjusi invaziją į Ukrainą, naudojasi kiekviena proga demonstruoti esanti skriaudžiama Vakarų. Tai galbūt būtų padėję suburti Lietuva remiančią koaliciją prieš ištinkant krizei.
G. Landsbergio atsakymas į tai: „Nuolat kalbamės“. „Nuolat kalbamės visais klausimais ir šituo taip pat“, – į detales nesileido ministras.
Patikslinus, jog šis klausimas užduodamas dėl to, kad Europos Komisijos politinis lygmuo keletą dienų delsė pateikti komentarą ir užstoti Lietuvą, ministras paaiškino, jog lygiai taip pat su komentarais delsė ir Užsienio reikalų ministerija.
„Lygiai taip pat ir mes delsėme. Dėl tol kad šeštadienį atsirado informacija dėl pilnos visiškos blokados, kas pasirodė visiška netiesa. Dėl to, kad įmonė informavo, jog jos klientai nebegali krauti plieno produktų. Ta informacija buvo išsiųsta tiesiai klientams. Ir viskas. Rusija pavadino tai blokada. Aš esu ne kartą minėjęs, kad iš Užsienio reikalų ministerijos, kadangi mes nesame tiesiogiai nei atsakingi už „Lietuvos geležinkelius“, nei už šitų sankcijų įgyvendinimą, mums užtruko vieną dieną išsiaiškinti, kokia yra reali situacija. Ką mes esame išsiuntę, kokie tiksliai yra atsakymai gauti, kur mes esame, susidėliojome komunikaciją ir pirmadienį tada buvo išeita su visu paaiškinimu“,– teigia ministras.
Pasak G. Landsbergio, būtent tada Europos Komisija išėjo su viešu komentaru, kad Lietuva viską padarė teisingai. Paklaustas, ar toks delsimas reiškia, jog nebuvo tikėtasi tokios Rusijos reakcijos į sankcijų pritaikymą, G. Landsbergis svarstė, kad dėl Rusijos netikėtiems dalykams reikia būti pasiruošus kiekvieną dieną, nes vyksta informacinis karas.
