Vienas iš Seimo pavasario sesijoje numatytų darbų – Tautinių mažumų įstatymas. Jame numatyta rajonuose, kuriuose bent penktadalis gyventojų yra kitos tautybės įteisinti gatvių pavadinimus dvejomis kalbomis, leisti gyventojams į valdžios institucijas kreiptis gimtąja kalba.
Nenori politinių manipuliacijų
„Akivaizdu, kadangi mes šitą temą dažniausiai keliame prieš rinkimus ir tai turi daug politinės manipuliacijos, tai atitinkamai šis projektas ir grįžta, kai mes turime kadencijos pradžią, kai yra mažiau politinio konteksto“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Pasak jos, kai kurie įstatyme numatyti dalykai jau de facto egzistuoja. Kai kuriuose rajonuose kabo dvikalbiai gatvių pavadinimai, o kai kuriose savivaldybėse į administraciją ir dabar galima kreiptis ne lietuvių kalba.
„Dažniausiai keliami klausimai, be abejo, kiek atitinka mūsų Valstybinės kalbos įstatymą, kas yra labai pagrįstas klausimas.
Reikia suprasti, kad tautinių mažumų lingvistinės teisės, bendrai tautinių mažumų teisės, kurias Lietuva prisiėmė ratifikuodama Tautinių mažumų pagrindų konvencija, gali neprieštarauti mūsų kalbos įstatymui ir tas reguliavimas logiškas, sudedant saugiklius tikrai yra įmanomas ir reikalingas Lietuvai“, – įsitikinusi ministrė.
Įstatymas nieko naujo neatneša?
Pavyzdžiui, anot E. Dobrovolskos, jau galiojantis Vyriausybės nutarimas numato, kad savivaldybės administracijos direktorius gali priimti tvarką, kad gyventojų prašymai būtų priimami ir kita kalba.
Tokią tvarką jau turi ir Vilniaus miesto savivaldybė, į kurią kreiptis galima ne lietuvių kalba, oficialus atsakymas teikiamas lietuvių kalba su šalia pridėtu neoficialiu vertimu.
„Tas įstatymas neatneša visiškai nieko kardinaliai naujo. Faktiškai mes tą turime, tik daug tų santykių turime pilkojoje zonoje, kur viskas priklauso nuo vietinės politinės valdžios malonės“, – sakė ministrė.
Kalbėdama apie dvikalbius gatvių pavadinimus, E. Dobrovolska pasakojo, kad faktiškai kai kuriuose regionuose jie jau egzistuoja, tačiau vyrauja chaosas, nėra sureguliuota, kokie pavadinimai yra oficialūs.
„Kaip pavyzdys yra Lenkija, kur tam tikruose regionuose yra ir lietuviški užrašai, mes turime ir lietuviškas mokyklas, klausimas, kokius mes standartus norime taikyti“, – teigė ji.
Lauks viešos diskusijos
E. Dobrovolskos teigimu, įstatymas svarbus ir tuo, kad jis apibrėžtų, kas yra tautinė mažuma.
„Vienas iš kriterijų, kuris projekte yra keliamas – tautinė mažuma yra grupė Lietuvos Respublikos piliečių. Kalbame apie savo piliečius, kurie tiesiog yra kitos tautybės“, – pasakojo ministrė.
Politikė tikino, kad Tautinių mažumų įstatymas nėra jos individuali iniciatyva. Šis teisės aktas pradėtas rengti dar praėjusios Vyriausybės darbo grupėje, kurioje dirbo tiek kalbos komisijos, tiek ministerijų, tiek tautinių mažumų bendrijų atstovai.
E. Dobrovolska teigė, kad maždaug po mėnesio įstatymo projektas bus pristatytas visuomenės diskusijai, vėliau jis atsidurs Vyriausybės darbotvarkėje ir tik tada keliaus į Seimą. Ministrė atmeta kritiką, kad toks įstatymas skaldo visuomenę.
„Turbūt reikalingas supratimas, kad Lietuvos piliečiai gali būti skirtingų tautybių, o dėl to Lietuva nenukenčia, o priešingai, tampa labiau turtinga. <...> Svarbiausia, kad apsibrėžtume, ką mes laikome tautine mažuma ir koks yra valstybės įsipareigojimas, kuris jei pripažįstame savo piliečius, leidžia apsaugoti nuo grėsmių nuo ne tokių draugiškų valstybių“, – kalbėjo E. Dobrovolska.
Lygino su Sovietų Sąjunga ir Kinija
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis tokiam koalicijos partnerės rengiamam įstatymo projektu nepritaria.
Konservatoriaus teigimu, Tautinių mažumų įstatymas nesprendžia jokių klausimų, o tautinių bendrijų reikalai, jo nuomone, yra netgi pavyzdiniai.
„Tobulumui nėra ribų, bet šiuo atveju aš nematau priežasties turėti atskirą įstatymą. Juo labiau, kad mūsų įstatymai ar jų visuma <...> jie garantuoja lygų ir pagarbų požiūrį į kiekvieną Lietuvos pilietį nepaisant jo tautybės. Čia yra vakarietiškas, civilizuotas požiūris.
Tokius specialius įstatymus turėjo pirmiausia Sovietų Sąjunga, Kinijoje man atrodo yra. Europos Sąjungoje kelios valstybės turi juos, bet kaip taisyklė tai yra buvusio Varšuvos bloko valstybės“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo A. Ažubalis.
Ministrė turi užtikrinti įstatymų laikymąsi
Jo teigimu, lietuvių kalba turi konstitucinį valstybinės kalbos statusą ir ji turėtų būti vartojama viešajame gyvenime.
„O tai, kad kai kas nesilaiko ir kodėl nesilaiko... Štai čia, aš manau, teisingumo ministrė turėtų pirmiausia ir imtis priemonių, kad įstatymai, kurie yra parašyti ir priimti tautos atstovų valia, kad jų būtų laikomasi. Štai čia pagrindinis uždavinys, o ne kalbėti apie pilkas ar dar kažkokias zonas“, – sakė politikas.
Konservatoriaus nuomone, toks įstatymas jam primena praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje regztus planus, kad pietryčių Lietuva turėtų autonomiją.
„Sakyčiau, kad tai yra skaldantis valstybę siūlymas, tikrai nepadedantis visų tautybių gyventojams jaustis lygiateisiais. <...> Mes čia galime daug ką prisigalvoti, bet tas noras suteikti išskirtines teises, paminant net ir titulinės nacijos teises, jis žinomas per visą laikotarpį“, – kalbėjo jis.
Priminė Narkevičiaus namą
Dvikalbiai gatvių užrašai ar jų vertimas į kitą kalbą, A. Ažubalio žodžiais, yra nesąmonė.
„Kiek tai sukeltų galimai nesusipratimų. Ar važiuoja į gatvę trumpąją ar į ulica krotka, kaip buvo ir yra parašyta ant buvusio susisiekimo ministro Narkevičiaus namo, kuris įžūliai nenuima lentelės.
Kai mes matome tokius pavyzdžius ir toleruojam juos, tai tada ir atsiranda tos pilkosios zonos. Ministrės pareiga, kad tų pilkųjų zonų, kai ignoruojami valstybės įstatymai, nebūtų. Bet aš matau, kad einama priešingu keliu.
Manau, kad tai įstatymas paukščiukui užsidėti. Jei įstatymas paukščiukui, kad mes kažkur kažkam geriau atrodytume, tai aš nežinau, kam mes čia geriau atrodysime“, – tvirtino A. Ažubalis.
Tautinių mažumų įstatymas ne vienintelis projektas, kuris šioje pavasario sesijoje sulauks daugybės diskusijų. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė apie laukiantį partnerystės įteisinimą.
Daugiau stebėkite TV3 žinių reportaže, kaip idėja įteisinti dvikalbius gatvių pavadinimus patinka ne visiems:
