Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos išvadai, kuria siūloma pagrindiniame paso puslapyje leisti „q“, „x“ ir „w“ raides dokumentuose asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams.
Alternatyvų projektą, numatantį originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje, Ministrų kabinetas siūlo atmesti.
Teisingumo ministerijos argumentus įteisinti originalią asmenvardžių rašybą lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taisykles interviu BNS pristatė teisingumo ministrė E. Dobrovolska.
Diskusijos dėl originalios asmenvardžių rašybos vyksta kelis dešimtmečius, bet joks sprendimas iki šiol nepriimtas. Kiek lotyniškų raidžių rašymas asmens dokumentuose išties aktualus Lietuvos piliečiams – ar daug jų tiesiogiai paliestų siūlomas teisinis reguliavimas?
Šiandien mes savo piliečius iš esmės baudžiame procesu, nes Lietuva neturi politinės valios sutvarkyti teisinį reguliavimą. Tai dažniausiai aktualiausia problema lietuvėms, kurios išteka už užsieniečių, arba jų vaikams, nes jie dažnai turi ir dvigubą pilietybę. Tokiu atveju pavardės tik teismo keliu gali būti užrašomos originalia forma, su „w“, „q“ arba „x“. Šiandien visos tokios poros, tiek sutuoktinės, ištekėjusios už užsieniečių, tiek vaikai, kreipiasi į Civilinės metrikacijos skyrių, gavę neigiamą atsakymą kreipiasi į teismą, ir teismai jau suformavo vienareikšmę praktiką, kad iš esmės visiems sutuoktiniams ir vaikams leidžiama įrašyti originalias pavardes arba vardus ir išduodami pasai su atitinkamais įrašais pagrindiniame lape.
Iš esmės problema yra aiški, sprendimas yra aiškus, teismų praktika yra suformuota, labai svarbu pažymėti, kad tose bylose visada dalyvauja Valstybinė kalbos komisija, ji visada teikia savo išvadą, kad gali būti daroma išimtis mišrioms šeimoms dėl pavardžių rašybos. Todėl Lietuva tiesiog bylinėjimosi procesu baudžia žmones, švaistydama savo biudžetą, apkrauname teismus bylomis, kuriose iš esmės nėra ginčo.
Jūs pritariate originaliai asmenvardžių rašybai pagrindiniame paso puslapyje. Kodėl siūlote būtent tokį variantą, o ne kaip kompromisinį siūlomą projektą su įrašu papildomame paso puslapyje?
Vyriausybės išvada sako nepritarti tam projektui, kuris numato originalią asmenvardžių rašybą antrajame lape, nes akivaizdu, kad toks sprendimas neatliepia nei mūsų piliečių lūkesčių, nei teisinės sistemos, nes toks vardas ir pavardė kitame lape būtų neoficialus, jis nesutaptų nei su įrašais Gyventojų registre, nei su pavarde, naudojama kituose dokumentuose, ir atitinkamai sukurtų dvigubą tapatybę.
Vyriausybės išvada palaiko projektą, kuris numato vardų ir pavardžių rašybą pagrindiniame lape, atitinkamai remiantis teismų praktika, kur jau keli šimtai asmenų kreipėsi į teismus ir gavo tuos dokumentus. Iš Gyventojų registro mes matome, kad keli šimtai jau turi šiandien galiojančius pasus su „w“, „q“ arba „x“.
Pagal jūsų siūlomą variantą, kas ir kokiu pagrindu galėtų pretenduoti į originalią asmenvardžio rašybą dokumentuose?
Vyriausybė pritarė tam, kad mišrios šeimos, tai yra lietuvės, ištekėjusios už užsieniečio, arba jų vaikai galėtų naudotis tokia teise, ir vienas iš pasiūlymų, kad būtų galima atsižvelgti į tautinių mažumų poreikį asmenvardžius rašyti originalo kalba.
Vienas iš įdėtų saugiklių – tautybės sąsaja Gyventojų registre. Tai iš esmės tokią galimybę turėtų tik asmuo, turintis ne lietuvių tautybę Gyventojų registre. Girdime tokius nuogąstavimus, kad „aš sugalvosiu ir būsiu ispanas“, – tai yra neįmanoma, nes šiandien Lietuvos pilietis gali pasirinkti tautybę tik iš savo tėvų, kitaip sakant, jeigu mano mama ir tėtis yra abu lietuviai, aš negaliu pasirinkti kitos tautybės nei mano tėvai Gyventojų registre. Taip pat nepagrįsti nuogąstavimai, kad turėsime rašyti kirilica arba turėsime daug skirtingų diakritinių ženklų. Ką sako Vyriausybės išvada? Kad mes kalbame apie lotyniško pagrindo abėcėlę be diakritinių ženklų.
Ar Lietuvai gresia teisinės pasekmės, jei išliktų dabartinis reguliavimas. t. y. originali pavardžių rašyba nebūtų įteisinta?
Panašių bylų, susijusių su vardais ir pavardėmis, Europos Žmogaus Teisių Teisme yra ir ne viena, bet jei kalbame apie bylas dėl vardų ir pavardžių prieš Lietuvą, yra viena ir joje dar laukiama sprendimo.
Bet Lietuvos sprendimas reikalingas artimiausiu metu, nes žmonės dabar kreipiasi į teismus, ir, pavyzdžiui, net jeigu sutuoktinė, ištekėjusi už užsieniečio, laimėjo bylą, ir įsirašė pavardę su „w“, susilaukusi vaiko ji turi visą procesą pradėti iš naujo – kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių, į teismą dėl vaiko pavardės. Iš esmės mes apkrauname teismus ir baudžiame savo piliečius procesu, ko neturėtų vykti Lietuvoje
Man ir asmeniškai teko atstovauti ne vienoje byloje, kur vaikai yra dvigubos pilietybės, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Lietuvos, ir teko asmeniškai matyti atvejų, kai vienas vaikas turi sulietuvintą variantą, kuris kardinaliai skiriasi nuo Prancūzijos varianto, o brolis turi tik prancūzišką pasą ir ten visai kita pavardė. Taip sukuriame tokią įdomią situaciją, kai net keliaujant įrodyti tapatybę tos šeimos nariams beveik neįmanoma, tik su papildomais dokumentais.
Reikia suprasti, kad ši problema yra mūsų piliečių problema, labiausiai aktuali lietuvėms, ištekėjusioms už užsienio piliečių, kurioms labiausiai šiandien skauda, nes jos įveliamos į teisinius procesus.
Teisingumo ministerijos duomenimis, Gyventojų registre šiuo metu registruoti 384 Lietuvos piliečiai, turintys galiojančius asmens tapatybės dokumentus – tapatybės kortelę ar pasą – su asmenvardžiais, kuriuose yra raidės „q“, „x“ arba „w“.
Per 2019–2021 metus priimti 149 teismų sprendimai, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“.
Ministerijos žiniomis, teismų sprendimų, kuriais asmenims būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su „q“, „x“ ir „w“, nagrinėjamu laikotarpiu civilinės metrikacijos įstaigos negavo.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta kelis dešimtmečius, bet iki šiol teisės aktai dėl to nebuvo priimti.
Originalios pavardžių rašybos šalininkai argumentuoja asmens teisę į jo asmenvardį, kritikai teigia, kad leidus nelietuviškus rašmenis dokumentuose bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas. Pastarieji siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento papildomame puslapyje.
Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, teismai iki šiol priėmė jiems palankius sprendimus.
