Naujoji būsima Prezidentė Dalia Grybauskaitė piliečių buvo išrinkta šalies vadove, nes daugelis pasidavė emocijai ir balsavo intuityviai. Ar D. Grybauskaitės fenomeno neištiks panašus likimas kaip Seimo Pirmininko Arūno Valinsko, Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos, ar jos kelias į valdžios olimpą nepanašus į JAV vadovo Barako Obamos? Kokios užsienio politikos - europietiškos ar tautinės - laikysis Prezidentė? Ar D. Grybauskaitė aktyviai dalyvaus Vyriausybės darbe? Galiausiai, ar pakankamai gerai pažįstame būsimą tautos lyderę bei kokius žmones ji pasirinks į savo komandą? Tokiomis aktualiomis temomis antradienį Eltoje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva surengtoje spaudos konferencijoje-viešoje diskusijoje "Prezidento rinkimai: meilė iš pirmo žvilgsnio" aiškią nuomonę turėjo visi jos dalyviai.
Diskusijai abejingi neliko politologas Vytautas Dumbliauskas, politinės psichologijos ekspertas profesorius Albinas Bagdonas, Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatorius Rolandas Paulauskas bei žalgirietis Audrius Butkevičius.
Pasak R. Paulausko, rinkėjai apie D. Grybauskaitę žinojo tik pačius bendriausius bruožus, tačiau pasidavė emocijoms. Žmonėms imponavo kandidatė, o būtent jausmas, kaip pabrėžė diskusijos dalyvis, ir yra prigimtinė demokratijos yda. Meilė kandidatei privertė tikėti ja.
"Žmogus viską vertina jausmais, ir žmogaus jausmai bečiupinėjant pasaulį visada bėga priekyje, o protas arba spėja, arba ne paskui tuos jausmus. Dėl to nieko nuostabaus, kad ir šitie rinkimai yra minėto dėsnio išraiška. Ir meilė kandidatei atsirado iš karto. Tai yra tiesiog meilė iš pirmo žvilgsnio. Ir kaip visada būna, niekas neklausinėja, nei kas, nei kada ar kaip. Jausmas atsirado, ir jis veda į priekį", - sakė Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatorius.
R. Paulausko teigimu, netgi mėginimai paklausti kandidatės jos biografijos faktų, pažiūrų sukeldavo įsimylėjusių priešiškumą. Jis pridūrė, kad tokia situacija yra ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje, ragino prisiminti pernai vykusius JAV prezidento rinkimus, Ukrainos vadovą V. Juščenką ar prieš dešimtmetį šalį valdžiusį Algirdą Mykolą Brazauską.
"Kalbant apie politines meiles, lygiai tas pats buvo", - teigė R. Paulauskas.
Anot politinės psichologijos profesoriaus A. Bagdono, šie rinkimai buvo daugiau intuityvūs negu emociniai.
"Pagal evoliuciją žmonėms visada reikia vado. (...) Matome, kad už daugelio vyrų, kurie eina į valdžią, nugaros yra kažkokie interesai. (...) D. Grybauskaitės elgesyje žmonės nematė galimų interesų, kažkokio melo. Visi jautė pasitenkinimą, kad už ją balsuoja, kad tikrai ji lyderė. Jos laikysena, jos ryžtingas balsas, kuriuo pasakoma be jokių dvejonių, rodo, kad žmogus priima sprendimą neturėdamas gilesnių minčių. Ji atrodė mažiausiai melaginga", - išrinktosios Prezidentės sėkmę aiškino A. Bagdonas.
Politologas V. Dumbliauskas pridūrė, kad rinkėjai neturi laiko domėtis valstybės valdymo klausimais, ir dažniausiai renkasi emociškai pagal tai, kaip lyderiai sugeba save pateikti.
"Įvyko stebuklingas sutapimas, kai elitui tinkamas žmogus visuomenei buvo pateiktas, ir visuomenė priėmė jį kaip tam tikrą antisisteminį žmogų, kaip kovotoją su sistema. Nes žmonės pavargę nuo šios sistemos. D. Grybauskaitė sugebėjo pateikti save kaip kovotoją", - teigė jis ir pridūrė įžvelgiąs panašumų su nušalintuoju Prezidentu Rolandu Paksu.
Politologas įsitikinęs, kad tautiečiai balsavo už ją kaip už viltį, kad dabartinė tvarka bus keičiama.
Pašnekovai vieningai sutiko, jog išrinktoji Prezidentė neabejotinai yra stipri asmenybė, lyderė, bet kyla labai daug klausimų, kas bus jos komandoje, kokios užsienio ir vidaus politikos ji laikysis, ar aktyviai dalyvaus Vyriausybės veikloje, ko iki šiol prezidentai nedarydavo. Deja, šie klausimai vis dar lieka neatsakyti.
R. Paulausko įsitikinimu, tokie D. Grybauskaitės biografijos faktai kaip derybos su Europos Sąjunga dėl Lietuvos priėmimo į bendriją, derybos su ES dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, stambiausių šalies objektų privatizavimas jai esant finansų ministre bei dėstymas aukštojoje partinėje mokykloje daro ją pažeidžiamą.
"O žmogus su tokia biografija ar gali būti laisvas savo sprendimuose? Taip, kaip dažnai ateistas anais laikais šiandien yra pirmas prie bažnyčios durų. Jis tą savo nuodėmę nori užglaistyti", - sakė žalgirietis.
Jo teigimu, vieši D. Grybauskaitės pareiškimai, kad nebus mažinamos pensijos, skolinamasi iš Tarptautinio valiuto fondo yra sveikintini, tačiau pasigendama "antros dalies", iš kur sunkmetį išgyvenanti valstybė gaus pinigų.
A. Butkevičius bandė prognozuoti, kaip būsima šalies vadovė elgsis "audringoje jūroje" - ekonomikos nuosmukio ar pakilimo laikotarpiu.
"Konstitucija jai leidžia manipuliuoti Lietuvos užsienio politika, daugybe vidaus politikos sprendimų. Manau, kad tas rėmas, kuriame ji valdo, yra pakankamai efektyvus, kad būtų galima kalbėti apie sprendimus", - sakė spaudos konferencijos vedėjas.
Diskusijoje dalyvavęs politologas pabrėžė, kad svarbiausia Lietuvos Prezidento problema yra santykiai su Seimu ir Vyriausybe bei parlamento dauguma. Tikėtina, kad D. Grybauskaitė bandys sulaužyti šią nusistovėjusią tvarką.
"Mūsų Prezidento konstituciniai įgaliojimai sustiprėja realiai, jeigu santykiai su dauguma yra geri, dauguma remia Prezidentą. Jeigu neremia, tie įgaliojimai sumažėja iki minimumo, ir jie tampa formalūs. Dabar panašu, kad dauguma remia būsimą Prezidentę, ir jos konstituciniai įgaliojimai turėtų sustiprėti. Tačiau dauguma labai nestabili.(...) Tai ir gerai, ir blogai. Blogai, kad gali būti, jog dauguma nustos remti, o gerai, kad Prezidentė turės galimybę laviruoti", - aiškino politologas.
V. Dumbliauskas įžvelgė ir Prezidento santykių su Vyriausybe problemą. Anot jo, Prezidentas taip pat yra vykdomosios valdžios dalis, bet Lietuvos Konstitucija nenurodo, kaip šalies vadovas turėtų bendradarbiauti su Vyriausybe.
"Sakykime, yra nemažai valstybių, kuriuose prezidentai renkami visuotiniuose rinkimuose, prezidentai gali dalyvauti vyriausybės posėdžiuose ir net pirmininkauti jiems. Neprisimenu nė vieno atvejo, kad Prezidentas būtų dalyvavęs mūsų Vyriausybės posėdyje. (...) Prezidentas ir Vyriausybė atskirti - vienas sėdi Daukanto aikštėje, kitas - Kudirkos. (....) D. Grybauskaitė yra karjeros biurokratė, ji valdininkė, ne politikė. (....) Dabar įdomu, kaip ji iš biurokratės persikūnys į politikę", - sakė V. Dumbliauskas.
V. Dumbliauskas stebisi Premjero Andriaus Kubiliaus optimizmu dėl gerų santykių su naująja šalies vadove. Anot jo, abejojama ar bus geri Ministro Pirmininko santykiai su naująja šalies vadove, nes pastaroji norės kištis į Vyriausybės darbą.
"Panašu, kad D. Grybauskaitė bandys keisti tradiciją. Ji bus aktyvi Prezidentė. Ji gali, ypač santykiuose su vykdomąja valdžia, daryti tai, ko nedarė nei Algirdas Brazauskas, nei Valdas Adamkus, nei Rolandas Paksas. Ji gali keisti tradicijas, ji dar turi neišnaudotų galimybių, stebėkime", - ragino politikos apžvalgininkas.
"Niekas negali uždrausti Lietuvos Prezidentei dalyvauti Vyriausybės posėdyje", - antrino A. Butkevičius.
Be to, pasak A. Butkevičiaus, D. Grybauskaitės sindromas jam primenąs A. Valinsko atvejį, kai žmonės balsavo už žinomą veikėją. Deja, jo reitingai po kurio laiko smarkiai krito.
Baigdami viešą diskusiją jos dalyviai išreiškė viltį, kad būsima Prezidentė įgyvendins savo programą, elgsis patriotiškai ir išlaikys Lietuvą ne tik kaip savivaldybę Europoje.
"Praeis laikas, vis tiek ji galvos apie reitingus. Gali būti visokių dalykų. Žmonės galvos. Jeigu bus neteisybė, atsiras visokių masinių demonstracijų ir panašiai. Bet kuri valdžia bijo tokių dalykų. Tuo labiau jeigu norės antrą kadenciją kandidatuoti", - teigė diskusijos dalyviai.
"Mylinti laisvę Šveicarija buvo okupuota Šventosios Romos imperijos. Ir Gesleris, Šventosios Romos imperijos atstovas ir vietininkas, mieste ant aukšto stulpo pakabino savo skrybėlę, sakydamas, kad ji atstovauja imperatoriaus valdžiai, ir liepė lenktis jai. Taigi mes turime Prezidentę, lenkiu galvą postui. Gerbtina gerbt, o ką ji sugebės padaryti veikdama iš šitų pozicijų, pamatysime", - diskusiją baigė A. Butkevičius.
